Žiemos švenčių proga koncertų salėse, teatruose ir kitose erdvėse vyksta renginiai, o prekybos centruose jau šluojamos dovanos. Tokie masiniai susibūrimai gali atnešti ne tik džiugių akimirkų – pasitaiko atvejų, kai dėl nenumatytų priežasčių tenka skubiai evakuotis dideliam srautui žmonių, o tokia situacija visuomet kelia riziką mūsų saugumui. Tad ką galime padaryti, kad jaustumėmės saugiau, o iškilus realiam pavojui žinotume, kaip elgtis?
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Ne visi jaučiasi saugūs
Beveik pusė šalies gyventojų nesijaučia saugūs būdami viešosiose vietose, ypač prekybos centruose, parduotuvėse ar kino teatruose, o ištikus nelaimei ne visada žino, kaip elgtis. Tai atskleidžia bendrovės „Eaton“ pernai atliktas tyrimas, o pastaraisiais mėnesiais įvykę atvejai, kuomet viešųjų erdvių lankytojams teko skubiai evakuotis, šias baimes pagrindžia.
Štai keliuose šalies prekybos centruose, taip pat sporto klube įsiplieskė ugnis, o vienas prekybos centras turėjo evakuoti lankytojus dėl šalia vykusių statybų metu rastos senovinės bombos. Atvira liepsna degė ir keli maršrutiniai autobusai. O štai automobiliui atsitrenkus į dujų cisterną, dėl ore susikaupusios dujų koncentracijos teko evakuoti dalį sostinės Stoties mikrorajono. Visas atvejais išvengti aukų pavyko. Vis tik pasaulinė patirtis rodo, kad esant didesnio masto pavojui, kuomet reikia gausiam srautui žmonių palikti patalpas nedelsiant, evakuacija ne visada būna sėkminga.
Juozas Zavalis, energijos valdymo bendrovės „Eaton Electric“ padalinio Lietuvoje atstovas, teigia, jog nelaimingų nutikimų tokiais atvejais nutinka, jei susidaro didelė spūstis. Tai ypač aktualu įvairių švenčių metu, kuomet žmonių srautai viešosiose erdvėse didesni nei įprastai. „Gaisras ar kitas pavojus vyksta žaibiškai, todėl žmonės turi operatyviai priimti sprendimą, kaip elgtis. Jie arba sustoja, arba visi juda ta pačia kryptimi, dėl to gali vieni kitus netyčia sužeisti arba dalis jų nespėja evakuotis“, – paaiškina inžinierius.
Kokiais atvejais gali kilti grėsmių
Neretu atveju iš uždarų erdvių evakuotis tenka todėl, kad įvyksta su elektra susijusių gedimų. J. Zavalis teigia, kad elektra pati savaime nėra pavojinga, jeigu jos sistema prižiūrima reguliariai ir yra tinkamai eksploatuojama. Elektros grėsmių gali kilti tuomet, jei elektros instaliacija yra netvarkinga. Taip pat gaisras įsiplieksti gali dėl trumpojo jungimo, elektros lanko ar perkrovos.
Kita grėsmė, apie kurią nesusimąstoma, tai elektros dingimas esant parduotuvėje, prekybos centre, kino teatre, verslo centre ar bet kurioje kitoje uždaroje erdvėje. „Jeigu tai įvyksta žiemos metu, kai lauke tamsu, iš tokių aklinai tamsių patalpų patartina evakuotis. Juk jei neįdiegta veikianti avarinė apšvietimo sistema, žmogus nemato apšviestų evakuacijos kelių ir iškilus pavojui jam būtų sudėtinga nuspręsti, kuria kryptimi judėti“, – argumentuoja ekspertas.
Be gaisrų, gali nutikti ir tokių dalykų, kuriems iš anksto užkirsti kelio neįmanoma: tai gali būti įvairūs išpuoliai ar ore pasklidusi pavojinga tarša. Tokios situacijos taip pat reikalauja operatyvios bei saugios evakuacijos.
Į ką vertėtų atkreipti dėmesį
Siekiant jaustis saugesniems viešose uždarose patalpose J. Zavalis pataria atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia lankytojams svarbu įsiminti, pro kur atėjo, ir apsižvalgyti, kur yra kitas išėjimas. Didesnėse erdvėse evakuacijos kelių būna ne vienas. Žinojimas, kur jie yra, padėtų esant ekstremaliai situacijai. Taip pat verta pasižiūrėti, ar iš tos vietos, kurioje lankytojai yra, matomos evakuacijos kryptys, o galbūt yra naujas išėjimas.
J. Zavalio teigimu, išskyrus atvirą kibirkščiavimą, šiuolaikiniame pastate pamatyti, kad kažkas negerai su elektros instaliacija, beveik nėra galimybių. Vis tik pastato saugumo situaciją lankytojai gali įvertinti. „Jei jie atėję į prekybos centrą ar kitą patalpą mato, kad praėjimai yra apkrauti, evakuacijos durys užrakintos, galima suprasti, kad ta įstaiga nesirūpina žmonių saugumu. Tokiu atveju iškilus pavojui žmonės neturėtų kur dėtis“, – paaiškina inžinierius.
Kaip elgtis, iškilus pavojui uždaroje patalpoje
Tai, kad uždarose ar užtvertose erdvėse kilus realiam pavojui ne visada pavyksta išvengti aukų, lemia keletas priežasčių, kurios ir sukelia minėtas spūstis. „Kalta gali būti netinkama evakuacijos sistema, netinkamas jos parinkimas pagal gabaritus arba netinkamai taikomos priemonės. Jeigu patalpos didelės, o informacinių ženklų apie evakuacijos kryptis arba pačių išėjimų yra per mažai, tai lemia, kad žmogus, vadovaudamasis instinktais, bėga ten, pro kur įėjo, ir susidaro spūstys. Taip įvyksta sužalojimų“, – paaiškina „Eaton Electric“ padalinio Lietuvoje atstovas.
Kilus pavojui ekspertas pataria stengtis išlikti ramiems, nepanikuoti, įvertinti situaciją ir kuo greičiau palikti patalpą. Patartina sekti evakuacijos kryptis, kurios nurodo artimiausią išėjimą. Taip pat verta įsiklausyti į pastato administracijos ar apsaugos darbuotojų nurodymus. J. Zavalis pabrėžia, kad verčiau taikytis išeiti ne pro ten, kur įėjote, nes ten mėgins išeiti masė žmonių.
Paliekant patalpą reikia užsidengti nosį ir burną, vengti uždūmintų erdvių, nes dėl teršalų galima netekti sąmonės. Jei šalia yra vaikų ar vyresnių žmonių, padėkite jiems saugiai palikti patalpą.
Adaptyvios sistemos ir reguliari priežiūra
J. Zavalio teigimu, Lietuvoje saugumo situacija po truputį gerėja, žmonės vis daugiau dėmesio skiria tam dėmesio, o renkantis šiuolaikinius evakuacijos sprendimus pradedamos naudoti adaptyvios, o ne statiškos, sistemos: „Iškilus pavojui, tokia evakuacijos sistema žmones nukreipia nuo pavojaus išėjimo link, kai tuo tarpu standartinė sistema evakuacijos kryptį rodo nepriklausomai nuo to, kur kyla gaisras, ir kartais gali nukreipti lankytojus į pavojaus židinį.“
Be to, svarbi ne tik tinkamai parinkta sistema, bet ir reguliari jos priežiūra – laiku pastebėjus trikdžius, galima užkirsti kelią tam tikriems pavojams. „Visi projektai Lietuvoje kuriami ir diegiami laikantis saugumo priemonių ir standartų. Vis tik svarbu, kokios sistemos pasirenkamos ir ar jos nuolat prižiūrimos. Tam tikri atvejai šalyje rodo, kad sistemos tiesiog buvo neprižiūrėtos“, – argumentuoja ekspertas.
Viešose įstaigose turi būti aiškus evakuacijos kelių ženklinimas, o įranga turi atitikti visų galiojančių standartų reikalavimus. „Įgyvendinti sprendimai turi tikti to objekto lygiui, turi būti atsižvelgta į galimus žmonių srautus, nes prekybos centrui ir nedideliam kino teatrui reikalavimai skiriasi. Diegiamos išmanios sistemos ir pačių žmonių sąmoningumas padės maksimaliai sumažinti nelaimės riziką“, – apibendrina J. Zavalis.
