Laikas, praleidžiamas prie kompiuterio ekrano, kelia nesutarimų tarp šiuolaikinių tėvų ir jų vaikų. Pastarieji, atrodo, nejaučia jokių ribų, o suaugusieji nepajėgia to kontroliuoti. Pasak „Common Sense Media“, 59 proc. žmonių sako, kad jų atžalos yra priklausomos nuo išmaniųjų prietaisų, o 66 proc. teigia, jog jų vaikai per daug laiko praleidžia įnikę į ekranus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotr.
Specialistai sutaria, kad ne išmaniųjų prietaisų draudimas, o saikingas naudojimas atsirenkant turinį neša vaikams daugiausiai naudos. Kaip išmokyti juos naudotis technologijomis atsakingai? Ką daryti, kad netaptų priklausomais? Kaip paskatinti prie kompiuterio ekrano ne tik žaisti, bet ir mokytis?
Praktiniais patarimais, padėsiančiais tėvams išmokyti vaikus efektyviau leisti laiką prie kompiuterio, dalinasi vaikų programavimo akademijos „CodeAcademy Kids“ vadovė Aurelija Makselytė.
Išsiaiškinkite, ko vaikas nori
Į virtualią erdvę turėtų būti žiūrima kaip ir į bet kurią kitą aplinką vaiko gyvenime. Svarbu, stengtis tą aplinką pažinti, suprasti, ką vaikas joje veikia, kas jį ten domina, su kokiais draugais bendrauja.
Internetas atveria begalę galimybių – įvairios platformos, svetainės, mobilios aplikacijos, socialiniai tinklai, filmai.
„Neskubėkite drausti. Iš pradžių, išsiaiškinkite, kokiose svetainėse ir kokiais tikslais jūsų atžala nori lankytis. Saugojimas turi eiti koja kojon su laisve gilintis į rūpimas temas. Yra turinio, kurį reikia drausti, tačiau, jei vaikas jaus tėvų nepasitikėjimą juo, tai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Tuo tarpu, kalbėdami apie tai, kodėl vaikas nori lankytis vienose ar kitose svetainėse, lavinsite vaiko kritinį mąstymą, parodysite, jog juo pasitikite, vertinate jo atvirumą“, – sako A. Makselytė.
Padėkite internete rasti patinkančią veiklą
Nuo pat pradinių klasių moksleiviai ima aktyviai naudotis internetu ir siekia jį pažinti. Šiuo laikotarpiu yra svarbu padėti jiems atrasti technologijų panaudojimą ne tik pramogoms, bet ir mokymuisi.
Internete nesunku rasti tinklalapių apie gamtą, istoriją, meną. Vaikui uždavus klausimą „Ką ėda meškos?“, užuot sukus galvą patiems, galima pasiūlyti ieškoti atsakymo internete bei padėti atsirinkti patikimus šaltinius.
„Smalsumas – tai labiausiai mūsų praktikoje pasiteisinusi mokymosi varomoji galia. Išsiaiškinę vaikų pomėgius, skatiname juos kurti su hobiais susijusius asmeninius projektus. Vieni pasirenka kurti elektroninę parduotuvę, kiti – žaidimą. Kad ir koks būtų tikslas, kadangi pačio sugalvotas, jis suteikia vaikui motyvacijos ir užtikrina geresnį informacijos įsisavinimą“, – pasakoja A. Makselytė.
Tai, kad vaikų pomėgiai yra visai kitokie nei mūsų, nereiškia, jog jie yra mažiau vertingi asmeniniam augimui. Atradę technologijų galimybes vedami savo siekių, vaikai mielai ima naudoti jas žinių plėtimui ir patys.
Nustatykite ribas
Norint išlaikyti pusiausvyrą tarp įvairių veiklų, svarbu sutarti, kiek laiko per dieną vaikas gali praleisti prie kompiuterio. Turint tokią ribą, vaikas pradės atsakingiau rinktis, kam tą laiką skirti.
Vienas iš būdų palengvinti laiko prie kompiuterio ir jo panaudojimo stebėjimą – tai vesti tam skirtą užrašų knygelę ar skaitmeninį įrankį laiko stebėjimui. Jei tai knygelė, ji turėtų būti laikoma tokioje namų vietoje, kurioje dažniausiai naudojamasi kompiuteriu, kad kiekvienas vaikas galėtų pasirašyti, kiek tą kartą praleido laiko prie ekrano ir ką per jį nuveikė. Laikmatis taip pat gali būti naudingas, ypač jauniausiems šeimos nariams.
Toks dokumentavimas gali padėti vaikams suprasti, kam ir kiek laiko skiria, bei planuoti, kur turėtų gaišti mažiau, kad kuriai nors veiklai liktų daugiau.
Padėkite pažinti prioritetus
Kartu su laiko planavimu, atsiranda poreikis suprasti prioritetus. Nuo pat mažens, kalbant su vaikais apie jų dienotvarkę svarbu paaiškinti, kas turi būti padaryta pirmiausiai, vėliau, galiausiai.
Jaunesni vaikai dažnai negalvoja apie ilgalaikius prioritetus. Jie dėliojami savaitės, dienos ar valandos rėmuose. Todėl mokantis geriausiai pradėti nuo trumpo laiko tarpo veiklų prioritezavimo ir po truputį eiti prie ilgesnių.
Toks būdas gali būti taikomas ir naudojimuisi kompiuteriu. Pavyzdžiui, pirmiausiai turėtų būti išnaudojamas dienos laikas, skirtas interneto naudojimui namų darbams ar kitos su mokymusi susijusios informacijos ieškojimui, o vėliau – žaidimams ir kitoms pramogoms.
„Dienotvarkę reikėtų grįsti šeimos vertybėmis. Jeigu vertiname laisvę, tai mokomės tam, kad vėliau galėtume keliauti, gilinti žinias sau įdomiose disciplinose. Jeigu vertiname tobulėjimą, stengiamės išmokti naujų dalykų. Kad vaikas laikytųsi taisyklių, reikia, kad jis pats tas taisykles sugalvotų ir suprastų jų priežastis. Valanda kompiuterinių žaidimų po pamokų nebūtinai yra blogas dalykas. Galbūt, tai padės pailsėti prieš ruošiant namų darbus. Tačiau vaikas turi suprasti, kad namų darbai yra svarbiau ir vis tiek turės būti padaryti“, – sako A. Makselytė.
Skatinkite žaidimus be technologijų
Siekiant apsaugoti vaiką nuo per didelio įsitraukimo į virtualų pasaulį, svarbu parodyti jam, kad išjungus kompiuterį taip pat galima rasti smagių veiklų.
„Netiesa, kad šiuolaikinės technologijos pakeitė ar visiškai išstūmė tradicinius žaidimus ar fizines veiklas. Stovyklų metu pastebėjome, kad vaikai ne ką mažiau nei kompiuteriniais užsiėmimais džiaugiasi stalo žaidimais, grupinėmis veiklomis lauke, estafetėmis. Tereikia suteikti jiems galimybę tai išbandyti. Jei grįžę namo tėvai pirmiausiai sėda prie kompiuterio, tą patį darys ir vaikas“, – aiškina A. Makselytė.
Priklausomai nuo to, kuo vaikas domisi, reikėtų skirti laiko šeimos išvykoms į gamtą, stalo žaidimams, įvairiems sportams, lankymuisi renginiuose ar kitoms aktyvioms pramogoms. Laikas atsitraukus nuo kompiuterio ar telefono ekrano turi būti užpildytas nuobodžiauti neleidžiančiais ir smalsumą patenkinančiais užsiėmimais.
Nenaudokite technologijų vaikų dėmesiui nukreipti
Vaikai stebi tėvų pavyzdį ne tik tada, kai tėvai to siekia. Kad ir kaip efektyviai išmanieji prietaisai išlaiko vaikus ramiais ir tyliais, jie neturėtų būti naudojami kaip dėmesio nukreipimo priemonė. Toks naudojimas gali formuoti požiūrį, kad griebtis technologijų vien tam, kad praleisti laiką ar nuslopinti emocijas yra teisinga.
Vaikai turėtų būti mokomi atpažinti ir valdyti stiprias emocijas, įveikti nuobodulį ar nurimti, pasitelkiant kvėpavimą, bendravimą, problemos sprendimų ieškojimą ir kitus būdus, bet ne kompiuterinius žaidimus.
