Elektroninė prekyba – populiariausias būdas pradėti ar vystyti verslą neinvestuojant lėšų į prekybos vietas, nesamdant darbuotojų ar išvengiant kitų, ankščiau atrodytų būtinų procesų, išlaidų, su kuriomis susiduria fizinės parduotuvės. Tačiau net ir šis iš pirmo žvilgsnio paprastesnis būdas verstis prekyba turi nemažai rašytų ir nerašytų taisyklių, kurių žinojimas galėtų apsaugoti verslą nuo netikėtų nuostolių ar žlugimo. Apie jas plačiau pasakoja Vilius Martišius, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris, advokatas.
Privalo pateikti informaciją
Dauguma reikalavimų, keliamų elektroninei prekybai, yra tiesiog informacija, kurią pardavėjas privalo teikti. Europos Sąjungos institucijų valia tam net buvo sudarytas sąrašas duomenų, kuriuos vartotojai turėtų gauti, norint, kad jų teisės nebūtų pažeistos. Trumpai juos apžvelgiant, tai būtų prekės aprašymas, pardavėjo duomenys, visa prekės kaina, pristatymo terminas, informacija, kaip atsisakyti sutarties, ar informacija apie teikiamas įstatymines garantijas. Tam tikrais atvejais turi būti teikiama ir kita informacija apie papildomas garantijas, elektroninį saugumą ir pan.
Šios informacijos nepateikimas ne tik sumažintų pasitikėjimą pardavėju, bet ir sukeltų pagrindą koordinuojančioms institucijoms taikyti sankcijas. Nepaisant to, yra ir daugybė kitų niuansų, kurie ne taip akivaizdžiai, bet gali lemti prekybos sėkmę arba netikėtus nuostolius, todėl į juos būtina atsižvelgti.
Pavyzdžiui, viena iš labiausiai saugomų elektroninės prekybos pirkėjų teisių – sutarties atsisakymas. Kadangi pirkėjas, prieš atlikdamas sandorį internetu, neturi galimybių pamatyti prekės, tai sudaro pagrindą nepasitikėjimui ir neužtikrintumui dėl pirkimo. Norint išsklaidyti šiuos nuogąstavimus ir skatinti e. prekybą, atsakingos institucijos sudarė privalomas vartotojų teisių užtikrinimo priemones ir taisykles, susijusias su prekės grąžinimu, kurios skatina pasitikėti ne tik konkrečiu pardavėju, bet ir pačia e. prekybos idėja. Stebint e. prekybos augimą, akivaizdu, kad šios priemonės pasiteisina, tačiau jos sukurtos pirkėjų, o ne pardavėjų naudai, todėl tik sėkmingas prisitaikymas prie jų lemia konkurencingumą ir prekybininko sėkmę.
Teisė atsisakyti sutarties įprastai suprantama kaip vartotojo galimybė pakeisti prekę, ją grąžinti ir atgauti pinigus per 14 dienų, nebent pardavėjas nurodo ilgesnį terminą. Pardavėjas turi aiškiai informuoti pirkėją apie šią jo teisę ir, esant poreikiui, sudaryti sąlygas prekės grąžinimui. Nors mechanizmas atrodytų paprastas, tačiau yra keletas aspektų, į kuriuos vertėtų įsigilinti.
Kada galima atsisakyti sutarties?
Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į reikalavimą aiškiai pateikti informaciją apie sutarties atsisakymą. Labai dažnai pirkėjas nurodo, kad šios informacijos nesuprato ar nerado, šis aspektas, būnant silpnesniąja sandorio šalimi, ginčuose vertinamas rimtai. Nustačius, kad pirkėjas teisus, 14 dienų terminas yra pratęsiamas iki vienerių metų, o pranešus vėliau – 14 dienų nuo tokio pavėluoto pranešimo, todėl labai svarbu įsitikinti, ar pranešimas apie teisę atsisakyti sutarties yra pateikiamas ir ar tai daroma suprantama forma.
Kitas svarbus aspektas – prekė, kurią norima grąžinti ar pakeisti, turėtų būti nenaudota, nesugadinta ir išsaugojusi prekines savybes ir išvaizdą. Nepaisant to, viena iš aktualesnių situacijų, su kuria neretai susiduria net ir didieji Lietuvos ir užsienio pardavėjai, yra informacijos pateikimas apie tai, kiek ir kaip vartotojas gali išbandyti prekę, kad toks pabandymas nebūtų laikomas naudojimu ir netaptų formaliu pagrindu riboti vartotojo teisę atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties.
Kalbant paprasčiau, kiek ir kaip pirkėjas gali bandyti prekę iki tol, kol pardavėjas jos galės nebepriimti atgal. Atsakymas nėra aiškus, o ir kiekvienos prekės atžvilgiu skirtingas, todėl jei pardavėjas nepateikia vartotojui detalių instrukcijų, prekės pabandymas, kuris galėtų užkirsti kelią grąžintą prekę parduoti iš naujo, galėtų būti nelaikomas jos naudojimu ir pardavėjas būtų priverstas ją priimti. Tokios situacijos, ypač kai prekiaujama itin vertingomis prekėmis, gali būti rimtas finansinis smūgis.
Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad nėra svarbu, ar vartotojas prieš pirkdamas prekę išsamiai ja pasidomėjo, nes išankstinis nepasidomėjimas preke nelaikomas pagrindu riboti vartotojo teisės atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties.
Vartotojas – silpnesnioji grandis
Teisė atsisakyti sutarties yra viena iš daugelio vartotojų teisių, tačiau ji puikiai pademonstruoja, kad e. prekyboje siekiama užtikrinti visišką pirkėjo, kaip silpnesniosios šalies, apsaugą. Šią išvadą pagrindžia ir griežtėjančios taisyklės, siekiančios apsaugoti vartotoją nuo klaidinimo, bei teisinės priemonės, skirtos apginti pirkėją.
Vadovaudamasis dabartinėmis tendencijomis, pardavėjas, norintis išvengti nuostolių ir tuo pačiu sukurti gerą santykį su pirkėju, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad pateiktų būtiną informaciją tokia forma, kuri pirkėjui būtų suprantama ir prieinama. Pardavėjas taip pat privalo tiek kritiškai, tiek teisiškai įvertinti savo taikomas praktikas bei visokeriopai pasirūpinti papildomomis apsaugos priemonėmis.
