Perkant internetu, geriausia atsiskaityti ta valiuta, kurią pasiūlo pardavėjas, nes kitaip už, pavyzdžiui, skrydžio bilietus, sumokėsite 3–6 proc. daugiau, LRT RADIJUI sako „Revolut“ Baltijos regiono vadovas Andrius Bičeika. Anot jo, prekybininkai taiko ir daugiau gudrybių, kurios gali patuštinti pirkėjo kišenę, tačiau yra būdų, kaip jas apeiti.
Iki Kalėdų liko 9 dienos. Tikriausiai šis savaitgalis gyventojams bus itin užimtas, nes skubėsime daryti tai, ko dar neįvykdėme, – pirkti dovanų. Tiesa, nemažai gyventojų stengiasi išvengti spūsčių prekybos centruose ir dovanų pirkimą perkelia į internetą.
Šventiniu laikotarpiu tikrai nesame svetimi elektroninėms parduotuvėms. Ekspertai sako, kad Lietuvos tendencijos panašios į pasaulines. Pusė virtualių pirkėjų internetu perka bent kartą per tris mėnesius. Maždaug trečdalis – bent kartą per pusmetį. Rečiau nei kartą per pusę metų internetu perka maždaug kas penktas ar šeštas interneto naudotojas Lietuvoje, tačiau prieš šventes kur kas daugiau mūsų susėda pinigų išleisti elektroniniu būdu.
Ekspertai sako, kad kartais galime likti apgauti, todėl pravartu žinoti kelis patarimus, kad neišleistume per daug. Pavyzdžiui, jei nuspręstume internetu pirkti skrydžių bilietus (dovanai ar sau kažkur išvykti šventiniu laikotarpiu), vienas iš patarimų – pasitikrinti, kokia valiuta perkate bilietą. Pasak A. Bičeikos, tai galioja ir perkant apgyvendinimo paslaugas.
„Jeigu perkamas skrydis iš Anglijos į Lietuvą, visos avialinijos tokį skrydį dažniausiai apmokestina svarais, nes pirminis taškas yra Anglijoje. Visi galvoja, kad esate Anglijos rezidentas ir jums viską pateikia svarais. Pirma taisyklė – būtent tą valiutą ir naudoti. Jeigu pirkėjas yra euro naudotojas, dažnai kyla noras pakeisti tą svarą į avialinijų siūlomą eurą. Jeigu tai padarytumėte, jūs automatiškai prarastumėte (priklausomai nuo avialinijų, bet jos tikrai nesismulkina kaip nakvindinimo paslaugų teikėjai) nuo 3 iki 6 proc. vien dėl tokio impulsyvaus noro pakeisti į eurus. Avialinijos prideda nematomą 3–6 proc. maržą“, – teigia A. Bičeika.
Beje, pastebima, kad kai kurios elektroninės parduotuvės naudoja slapuko algoritmą. Tai ypač naudinga žinoti tiems, kurie niekaip negali apsispręsti dėl kalėdinės dovanos, todėl vis užsuka į ją pažiūrėti. A. Bičeika aiškina, kad tokios technikos tikrai naudojamos, bet yra būdų, kaip jas apeiti.
„Būna tam tikri periodai. Iš pradžių būna periodas, kai ateini, pasižiūri prekę, bet dar nesi pasiruošęs jos pirkti. Tada grįžti po dviejų dienų. Žiūri, kad stebuklingai tos prekės kaina pakilo. Kai kurie (negaliu sakyti pavadinimų) tokius algoritmus naudoja. Kai sutinkate, kad tie vadinamieji sausainukai („Cookies“) būtų naudojami jūsų naršymo metu, ta elektroninė parduotuvė žino, kad ten jūs ir bando įvairiausias kainodaros taktikas. Bet, jeigu sugrįžti prie tos pačios prekės po, pavyzdžiui, dviejų ar trijų savaičių, būna ir taip, jog kaina gali būti nukritusi, nes algoritmas gali būti paskaičiavęs – tu ilgai negrįžai prie šios prekės, todėl mes turime paskutinį šansą pabandyti tave pagauti, taikydami nuolaidą“, – aiškina A. Bičeika.
Beje, ekspertas taip pat atskleidžia, kad yra kelios dienos metuose, kai pirkti internetu tikrai naudinga. Patarimas tiems, kurie į elektronines parduotuves užsuka ne tik šventiniu laikotarpiu: „Lapkričio pabaiga pasauliniam pirkimui e. parduotuvėse yra tiesiog vidutiniškai didžiausios nuolaidos ir geriausias laikas. Kitas geras laikas yra sausio vidurys, nes prasideda didieji išpardavimai didžiausiuose pasaulyje miestuose – tiek Londone, tiek Niujorke. Sausio vidurys tarsi skelbiamas žiemos išpardavimo laiku. Vėliau yra birželio vidurys, kai skelbiamas vasaros išpardavimas. Tarpuose dar būna įvairiausių nuolaidų, ypač vasarą tos kainos krinta, nes paklausa sumažėja.“
Beje, JAV buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad antradienis ir ketvirtadienis – geriausios dienos apsipirkti internetu. Kodėl šios? Pašnekovas juokauja, kad tikriausiai tai priklauso nuo pirkėjų nuotaikos.
„Turbūt prekiautojai žino, kad po savaitgalio pirmadieninę nuotaiką užmušti žmonės norės pirkinėdami. Žinoma, jeigu žmonės nori pirkti, tai laikomos aukštos kainos. Savaitės viduryje jau galima bandyti kažkokiu būdu prisivilioti tuos, kurie gal ne ypatingai nori ką nors pirkti, bet gal ir nusipirks. Tai papildoma apyvarta parduotuvių operatoriams“, – svarsto A. Bičeika.
Tiems, kurie dar nenusprendėte, kokias dovanas įteikti artimiesiems, – atliktos apklausos rodo, kad geriausiomis dovanomis šiemet įvardijami informacinių technologijų ir išmanieji įrenginiai, namų technika ir kosmetika bei parfumerija. Taip pat gyventojai apsidžiaugtų gavę interjero dirbinių, drabužių, aksesuarų ar avalynės, o labiausiai nelaukiamos dovanos – kompiuteriniai žaidimai, darbo ir meistravimo įrankiai bei virtuvės reikmenys.
