Ar galima už elektrą mokėti iki 70 procentų pigiau? „Tikrai taip, jei suprasite taupymo naudą“, – sako bendrovės „Mano būstas“ Energijos taupymo grupės vadovas Donatas Karčiauskas. Po GRYNAS.lt publikuoto straipsnio apie LED sistemų diegimą, „Mano būstas“ turi ne mažiau pastabų: šalyje veikiančių prekybos centrų bei kitų stambių komercinių objektų valdytojai dažnai nesusimąsto, kad švaisto elektrą. Atlikus elektros energijos vartojimo auditus ar konkrečias analizes jie nustemba – neefektyviai plieskianti šviesa požeminėse aikštelėse ar nakčiai elektros lizde „budinti“ įranga vėjais paleidžia didžiulius pinigus.
Didžiausios šalyje pastatų administravimo bendrovės „Mano būstas“ Energijos taupymo grupė (ETG) pastaruosius kelerius metus vadina pereinamaisiais – vis daugiau įmonės administruojamų komercinės paskirties objektų sutinka diegti energiją taupančias priemones. ETG vadovas D. Karčiauskas vardijo, kad tarp „Mano būsto“ klientų yra dauguma didžiųjų prekybos ir verslo centrų, komercinių bankų, pramogų kompleksų, degalinių, taip pat biudžetinių įstaigų. Dėl konfidencialumo susitarimų D. Karčiauskas negalėjo atskleisti dalies objektų pavadinimų, bet užsiminė, kad energijos tausojimo naudą suvokia tokie objektai kaip „Impuls“, „Palink“, „Philip Morris Lietuva“, Vilniaus miesto švietimo įstaigos, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras ir kt., teigiama pranešime spaudai.
– Kokius įdomius elektros energijos taupymo projektus Lietuvoje įgyvendinote pastaruoju metu?
– Visoje Lietuvoje „Mano būstas“ administruoja ne vieną tūkstantį stambių ir smulkių komercinių objektų. Jų valdytojų sąmoningumas gamtos tausojimo ir energetinių resursų vartojimo atžvilgiu auga. Vieno mūsų administruojamo verslo pastatų komplekso Vilniuje valdytojai nebuvo susimąstę, kad požeminėse automobilių statymo aikštelėse apšvietimas nuolat plieskia be reikalo. Klientui pasiūlėme įdiegti nuotolinę elektros energijos apskaitos sistemą, leidžiančią matyti pastato energijos suvartojimą pagal laiką ir įrenginius. Tai mums davė daug informacijos analizuojant pastato skirtingų „taškų“ energijos suvartojimą.
Pastebėta, kad apšvietimo suvartojimas sudaro pakankamai žymią sąnaudų dalį. Sumontavus LED šviestuvus su judesio jutikliais, suvartojimas sumažėjo 60 proc., o apšvietimas ir komfortas požeminėse automobilių statymo aikštelėse pagerėjo. Kitas pavyzdys: stambaus prekybos tinklo parduotuvėje Latvijoje atlikome energijos vartojimo auditą, po kurio šeimininkams parodėme esmines klaidas: neefektyvus apšvietimas, neatjungta įranga (pvz. pakavimo mechanizmai, patalpų vėdinimo kameros) naktį veikė nesant poreikio, nebuvo optimizuota vėdinimo sistema, netinkamai parinkta automatika ir kt.
– Kaip dažnai reikėtų atnaujinti apšvietimo sistemas?
– Verta atkreipti dėmesį, kad technologijos (ypač apšvietimo srityje) nuolat tobulėja. Pavyzdžiui, turime klientų, kuriems apšvietimo sistemą atnaujiname ne pirmą kartą. Prieš keletą metų buvusios technologijos jau atsipirko, o dabartiniai sprendimai dar efektyvesni. Ypač akivaizdu, kad vien lempų keitimas yra praeitis, papildomai diegiame įvairius automatizavimo sprendimus.
Pavyzdys: vieno Lietuvos prekybos tinklo gamybos patalpos. Inžinieriai nustatė, kad patalpose įrengto apšvietimo galingumas ten siekė 198 kW ir per metus suvartodavo elektros energijos už 71 280 Eur. Atnaujinome apšvietimą LED produktais kartu su automatizuotu valdymu. Po šios investicijos per metus sutaupoma net 31 680 Eur.
– Administruojate nemažai viešojo sektoriaus objektų. Kaip energiją taupyti nusiteikusios biudžetinės įstaigos?
– Turėkime omenyje tai, kad dauguma tokių pastatų statyti sovietmečiu. Pavyzdžiui, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras įsikūręs 30-ies metų pastate, taigi elektros ir šildymo sistemos ten susidėvėjusios, o taupymo įrengimų iš vis nebuvo.
Mūsų specialistai atliko energetinių sistemų auditą ir siūlė įvairius variantus: net saulės kolektorius vandens šildymui, saulės sieną, šilumos siurblius ir kt. Žinoma, biudžetinė įstaiga apsisprendė diegti efektyviausias priemones, kurių atsipirkimo laikotarpis trumpiausias: įrengti reaktyvios galios kompensavimo įrenginiai, LED apšvietimas, viename iš baseinų – vandens šilumos ir garo sulaikymo plėvelė, šilumos atgavimas nuo nuotėkų, bei šildymo sistemos aprišimo ir valdymo optimizavimas. Iki tol centras per metus elektrai išleisdavo 128 tūkst. Eur, o šilumai – 185 tūkst. Eur. Dabar šios sumos maždaug 18 tūkst. Eur mažesnės.
– Ar visada kaltas garbus pastatų amžius?
– Deja, dideles energijos sąskaitos dažnai „nurašomos“ dėl prastos pastato būklės. Jei nėra pakankamai lėšų pastatų renovacijai, mes visada randame galimybių sumažinti energijos išlaidas įgyvendinant smulkesnes energijos taupymo priemones. Dažnai pastato savininkai visų pereikvojimo atvejų tiesiog nepastebi. Prižiūrime 241 Vilniaus miesto mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatą. Atlikę išsamią elektros suvartojimo analizę atradome būdą sumažinti išlaidas elektrai iki 200 tūkst. Eur per metus. Nustatėme, kad pastatai išnaudoja tik iki 20 proc. jiems užsakytos elektros galios. Ar tikrai reikia mokėti už 80 proc. niekada nepanaudojamo elektros galios rezervo? Projektas dar derybų procese, bet įgyvendinus mūsų siūlymą išlaidos žymiai sumažėtų, o priemonės įgyvendinimas atsipirktų per kelis mėnesius.
Ką verta žinoti apie LED lemputes
- LED šviesos šaltiniai neišspinduliuoja nepageidaujamos ultravioletinės (UV) ir infraraudonosios (IR) spinduliuotės, priešingai nei liuminescencinės ar kaitrinės lempos. Dėl to šie produktai itin populiarūs drabužių, baldų, tekstilės parduotuvėse, nes neblukina audinių spalvos.
- Kokybiški LED šviestuvai mažiau mirga, todėl dirbant nuolat apšviestoje patalpoje, mažiau pavargsta akys.
- LED lempos pagamintos iš plastiko ir aliuminio, todėl lemputės praktiškai nedūžta net ir iškritusios iš didelio aukščio.
- Dažniausiai perdegusios LED lemputės priežastis – elektronika, bet ne pats šviesos šaltinis, todėl renkantis produktą reikia atkreipti dėmesį į deklaruojamą garantinį laikotarpį. Pirkdami patį pigiausią produktą rizikuojate jo kokybe ir ilgaamžiškumu.
- Dažnai žmonės nesupranta, kurią LED lempučių spalvą rinktis – šiltai geltoną (2700 K) ar šaltai baltą (4000 K ir daugiau). Šiltas dažniausiai renkamasi į privačius namus, o šaltai baltas – į darbines patalpas.
- Mokslininkai nustatė, kad šaltai balta spalva skatina žmogaus budrumą, todėl didėja jo produktyvumas ir darbingumas.
- Dažniausiai suprojektavus LED apšvietimą vietoje seno bendras apšvietimo galingumas sumažėja 50 proc. ir išlaikomos tokios pat ar sudaromos geresnės apšvietimo sąlygos. Pvz., jeigu patalpoje buvo įrengta 200 liuminescensinių lempų, kurių kiekvienos galingumas 58 W, tai bendras apšvietimo galingumas 11,6 kW, nevertinant papildomo galingumo, kurį liuminescensinėse lempose sudaro elektroniniai ar magnetiniai paleidėjai. Vietoje tokių lempų galima montuoti 25 W LED produktus, kurie sumažins elektros išlaidas 57 proc. Įrengus apšvietimą su judesio ar būvio jutikliais, galima pasiekti dar didesnį ekonomijos efektą (nešviečiame, tada kada šviesos nereikia).
- LED didžiąją dalį energijos paverčia šviesa. LED technologija išspinduliuoja žymiai mažiau šilumos lyginant su kitais šviesos šaltiniais (kaitrinės ar dujinio pagrindo lempos). Apšvietimo skleidžiama šiluma dažnai sukelia nepageidaujamą efektą. Ypač tai aktualu prekybos centrams ir maisto pramonei.