Žaislai, žaisliukai... Jų pirkimas nepaisant to, kad rinkoje dabar didžiulis pasirinkimas, neretai tampa tikru iššūkiu tėvams ir kitiems, norintiems nudžiuginti vaikus. Net ir patys mažiausieji gali su negailestingu abejingumu padėti į šalį kelis mėnesius jūsų ieškotą dovaną ar neigdami pasukti galvą paklausus: „Ar tau patinka šis naujas automobilis/lėlė/LEGO/....?“.
Varlė.lt specialistų manymu, ieškant žaislų reikėtų įsisąmoninti, kokį vaidmenį vaikų gyvenime turi žaidimas. Neretai tėvai pamiršta, kad žaidimo funkcijos neapsiriboja tik pramogomis. Žaidimas turi terapeutinę galią, kurią galima panaudoti santykių su vaiku kūrimui, įtampos mažinimui ir daugeliui tėvystės problemų sprendimui. Žaidimas su vaiku palengvina sunkių emocijų išreiškimą, moko bendradarbiavimo, leidžia peržengti stereotipus ir sustiprina savivertę.
Kodėl vaikai žaidžia?
Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo temperamento, turi žaidimo instinktą, kuris pilnai atsiskleidžia apie 2–3 jo gyvenimo metus. Ir nors suaugusiųjų akyse vaikų žaidimai reiškia pramogas, mažyliams dažniausiai tai yra tikras darbas, kurio metu jie išmoksta daug naudingų dalykų. Žaidimas yra vienas pagrindinių komunikacijos, pasaulio pažinimo ir mokymosi būdų. Kai kurių ekspertų manymu, būtent žaisdami vaikai gali būti iš tiesų savimi.
Amerikiečių psichoterapeutas, tėvystės per žaidimus koncepcijos autorius Lawrence Cohen žaidimą traktuoja labai rimtai. Jis aiškina, kad žaidimas yra daugiasluoksnis procesas, atliekantis pažintines, adaptavimosi ir įtampos išsikrovimo funkcijas. Taip pat šis procesas padeda tėvams kurti su vaikais artimus santykius. Žaisdami vaikai mokosi pažinti juos supantį pasaulį. Kuo geriau vaikas jį pažins, tuo labiau užtikrintai, saugiau ir lanksčiau jame funkcionuos. Ir žaislai turi palengvinti šį uždavinį.
Kaip suderinti tėvų lūkesčius ir vaikų troškimus?
Svarbiausia – paslaptis. Mažiausiems vaikams svarbiausi yra naujų supančios tikrovės dalykų atradimai, todėl tinkamai pasirinktas žaislas turi skatinti mažylio smegenis išjundinti mąstymo ir kūrybinius procesus. Kitas dalykas, apie kurį nereikėtų pamiršti – tai atsižvelgimas į žaislų tinkamumą ne tik kokrečiam amžiui, bet ir konkrečiai – Jūsų vaikui.
Žaislai mažiausiems
Iki 2 metukų vaikai juos supantį pasaulį mokosi pažinti per lietimą, skonį, regą ir klausą. Šiuo atveju reikėtų rinktis tokius žaislus, kurie turi aiškią faktūrą, skleidžia įvairius garsus, gali būti dedami į burną bei pasižymi kontrastingomis spalvomis. Šiuo laiku pas vaiką vystosi motorika, todėl lavinkime ją rinkdamiesi atitinkamus žaislus: dideles kaladėles, minkštus žaislus, didesnes deliones ir pan. Kiek vyresni vaikai pamažu pradeda įžengti į santykių pasaulį – stebi suagusius, stengiasi juos mėgdžioti. Tuo metu, tiek berniukai, tiek mergaitės noriai žaidžia vaidmenų žaidimus. Todėl puikiai pasiteisins įvairūs rinkiniai (virtuvėlių, dirbtuvių ir pan.), kaladėlės.
Ikimokyklinukui
Ikimokyklinukas susiduria su naujais iššūkiais. Jis pradeda kaupti savo meninę, muzikinę, sportinę patirtį. Todėl su tokiomis dovanomis, kaip plastelinas, dažai, paspirtukai, kūrybiniai rinkiniai ir kiti edukaciniai žaislai, šio amžiaus atstovas tikrai turės ką veikti.
Mokinukui
Mokyklos laikotarpiu žaidimas taip pat labai svarbus. Apie 6–7 gyvenimo metus vaikas pradeda atrasti pirmuosius savo pomėgius ir aistras. Todėl vertėtų investuoti į jų lavinimą ir dovanoti įvairius edukacinius rinkinius (pvz. mažojo gydytojo) ar sudėtingesnius piešimo, spalvinimo rinkinius.
Žaislai nepakeis tėvų
Tinkami žaislai ir pats žaidimo procesas yra labai svarbūs kiekvieno vaiko gyvenime. Tačiau reikėtų prisiminti, kad joks, net brangiausias ir geriausias žaislas nepakeis tėvų buvimo šalia. Labai svarbu, kad vaiko pasaulio pažinimo kelyje jį lydėtų suaugęs žmogus.
Stenkimės dažniau lydėti vaiką jo pasaulio pažinimo kelionėje. Nepalikime jo vieno net su išmaniausiu žaislu.
Paieška archyve
