ESET saugumo ekspertų teigimu, naujų išpuolių banga prieš „Android“ operacinę sistemą tapo viena iš vyraujančių tendencijų. 2012–2013 m. metais tokios atakos suaktyvėjo daugiau nei 60 procentų, o 2014 m. jos vis dar auga.
Negana to, naujai atrasti virusai yra įžūlesni, pavyzdžiui, prieš porą mėnesių buvo aptiktas pirmasis išpirkos reikalaujantis virusas mobiliuosiuose įrenginiuose „Simplocker“. Kitas kenkėjas „Samsapo.A.“ naudoja klasikinius kompiuterių užgrobimo metodus ir veikia automatizuotai – pats nukreipia interneto naršyklę į užkrėstas svetaines, parsiunčia programas ar blokuoja įrenginį. Vienas naujausių trojanų „Android/Spy.Krysanec“ – idealiai apsimeta populiariausiomis programėlėmis ir taip vartotojus paverčia šnipinėjimo objektu.
Vis dėlto specialistai tikina, kad protingai naudojant savo išmanųjį renginį bei būtinas apsaugos priemones, galima išvengti virusų atakų. ESET saugumo ekspertai pateikia patarimus, kaip apsaugoti savo mobiliuosius įrenginius.
1. Programėles siųskitės tik iš oficialių šaltinių. Prieš parsisiunčiant Jums rūpimą programėlę savo mobiliesiems įrenginiams, būtinai įsitikinkite, ar šaltinis yra patikimas. Nors tokiuose puslapiuose kaip „Google Play“ ar „Apple Store“ irgi galima aptikti ne vieną programėlę, galinčią sukelti grėsmes, tačiau siųsdamiesi jas iš ne itin populiarių ar trečiųjų šalių puslapių, riziką padidinate bent keletą kartų. Pastarosios svetainės yra itin mėgiamos sukčių. Esant būtinybei naudotis aplikacijomis iš panašių puslapių, pasidomėkite jau naudojančių konkrečią programėlę vartotojų vertinimus ar atsiliepimus. Taip pat patikrinkite nustatymus, kad vėliau jokie automatiniai siuntimai nebūtų leidžiami.
2. Nespauskite ant kiekvienos atsiųstos nuorodos ar dokumento. Nors labiau įprasta manyti, kad virusai puola kompiuterius, mobiliųjų įrenginių kenkėjų nuolatos daugėja. Į išmaniuosius įrenginius siunčiami prisegtukai, nuorodos ar dokumentai gali būti lygiai tokie pat kenksmingi kaip ir gauti kompiuteriuose. El. laiškuose dažnai pateikiama intriguojanti informacija, pranešama apie prašymą padėti ar laimėjimą, kur reikia suvesti asmeninius duomenis. Negana to, pavojingos nuorodos plinta ir žinutėmis. Dėl to visuomet būkite atidūs ir įsitikinkite, kad siunčiamas turinys tikrai nėra užkrėstas virusu ar už jo neslypi kenkėjiškų tikslų turintys asmenys.
3. Visuomet įsidiekite išmaniojo įrenginio atnaujinimus. Nemažai vartotojų tebeturi įrenginius su pasenusiomis operacinės sistemos versijomis. Jas užkrėsti daug lengviau, nes jų pažeidžiamumas yra kur kas didesnis. Todėl stenkitės visuomet sekti, ar jūsų išmanusis įrenginys veikia pagal naujausią versiją. Taip pat nepamirškite nusistatyti automatinį atnaujinimų siuntimą. Taip būsite tikri, kad žengiate koja kojon su patobulinimais, kurie paprastai apima ir saugumo sritį.
4. Įdiekite antivirusinę programą savo išmaniajame įrenginyje. Nors iš pradžių, pavyzdžiui, į „Android“ virusus žiūrėta pro pirštus, šios kompiuterinių virusų atmainos plinta ir vystosi neįtikėtinai greitai. Dėl to itin svarbu yra naudotis nuo kibernetinių grėsmių saugančią programą, pavyzdžiui „ESET Mobile Security“. Ji ne tik leidžia saugiai prisijungti prie interneto, bet ir atpažįsta kenkėjiškas programėles bei jas blokuoja.
5. Naudokite slaptažodžius. Įsilaužti į telefoną ar planšetinį kompiuterį galima ne tik nuotoliniu būdu. Šiais laikais, kuomet išmaniuosiuose įrenginiuose naudojamės ne tik elektroniniu paštu, socialiniais tinklais, bet ir elektronine bankininkyste, apsaugoti savo duomenis nuo išorės grėsmių yra būtina. Nors rekomendacija naudoti slaptažodžius daugeliui gali pasirodyti pabodęs patarimas, jo nepaisyti nevalia. Norėdami išvengti išorinių grėsmių, nepamirškite savo įrenginio užrakinti – nesvarbu, ar tai galite padaryti naudojant pirštų antspaudų skenerį, ar klasikinį PIN kodą.
6. Nelaikykite svarbių duomenų tik įrenginyje. Daryti atsargines duomenų kopijas visuomet pravartu, ypač turint omenyje, kad tai neužima daug laiko ir pastangų. Pasirūpinti savo duomenimis galite tiek rankiniu būdu, išsaugodami kopijas kompiuteryje ar internete, tiek įsidiegdami automatinę sistemą ar naudodami paprasčiausias „Google Drive“ ar „Dropbox“ saugyklas.
7. Neleiskite programėlėms išduoti informacijos apie jus. Naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios programėlės kibernetiniams nusikaltėliams gali suteikti daug vertingos informacijos. Todėl vertėtų pasirūpinti papildoma jų apsauga. Pavyzdžiui, vis dar populiari nemokama programėlė „App Locker“ puikiai išpildo šią funkciją. Atsisiuntus ją iš „Google Play“ galėsite užrakinti susirašinėjimo, bankininkystės ar bet kurią kitą programėlę PIN kodu ar slaptažodžiu.
8. Patikrinkite programėlių reikalavimus. Įsidiegiant programėles, jums pateikiamas sąrašas funkcijų, kurias atlikti prašoma jūsų leidimo. Jeigu tarp jų matote tokias kaip „Full network access“ (liet. pilna prieiga prie tinklo) ar reikalavimą siųsti ir priimti SMS žinutes, reikėtų labai rimtai pamąstyti, ar šios programėlės jums tikrai reikia. Žinoma, tai nebūtinai reiškia, kad programėlė tikrai kenkėjiška – socialinio tinklo „Facebook“ reikalavimų sąrašas ilgas ir šokiruojantis, bet jeigu prašoma leidimo keisti laikrodžio nustatymus, kamerą ar ekrano užsklandą, tai turėtų sukelti įtarimą. Verčiau pasirinkite alternatyvią programėlę.
