Pinigus ar prisijungimo prie banko sąskaitų duomenis įvairiais būdais bandantys išvilioti telefoniniai sukčiai į savo pinkles kasmet įtraukia nemažai naujų aukų. Norėdama apsaugoti vartotojus, telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ dalinasi žiniomis apie pastebėtus populiariausius apgaulės būdus ir patarimais, kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių.
„Norime, kad vartotojai atpažintų dažniausiai pasitaikančias apgaulių situacijas ir taip išvengtų potencialių rizikų. Kiekviena telefoninių sukčių gudrybė gali būti demaskuojama, tiesiog reikia daugiau kalbėti apie standartinius telefoninių apgavysčių atvejus ir įspėti galimas aukas“, – sako „Bitė Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Raminta Rimkienė.
Sukčiai prisistato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojais
Aktualiausias pastarųjų metų telefoninių apgaulių būdas yra skambinimas prisistatant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojais. Šiuo atveju aukoms pranešama, kad, naudojantis jų sąskaita vykdoma nusikalstama veikla ir kad jie gali būti laikomi bendrininkais. Įspėjus, kad už tai gresia net iki 8 metų laivės atėmimo, liepiama laukti žinių iš banko darbuotojų. Šie paskambinę žada nedelsiant išspręsti problemą ir prašo pateikti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Sužinoję tokią informaciją, sukčiai dažnai ne tik pasisavina sąskaitoje esančius pinigus, tačiau ir pasiima bent keletą greitųjų kreditų, taip dar labiau padidindami nuostolį.
Melagingų skambučių atvejai šiuo metu yra dažniausi, tačiau neretai pasitaiko ir trumpųjų žinučių siuntimų, pranešant apie į nelaimę pakliuvusius artimuosius, tariamus laimėjimus loterijose ar tam tikrų sugalvotų paslaugų pasiūlymus.
„Gavus pranešimą apie laimėjimą loterijoje, pirmiausia turėtumėte atsakyti sau į klausimą – ar tikrai joje dalyvavau? Jei neatsimenate, jog tai darėte, akivaizdu, kad laimėti pagrindinio prizo negalėjote. Sulaukus žinios apie artimojo nelaimę, pirmiausia reikia kreiptis į tą žmogų, o ne pulti vykdyti potencialaus apgaviko sąlygas. Skambučių iš banko ar kitų institucijų atveju niekuomet neatskleiskite savo asmeninių duomenų telefonu“, – pataria ryšio operatoriaus atstovė.
Siūlomas darbas ir avansas
Telefoniniai sukčiai taip pat vis dažniau kreipiasi į darbo ieškančius ar įvairias prekes internete parduodančius asmenis. Apsimesdami, jog susidomėjo žmogaus kandidatūra į tam tikras pareigas arba rodydami norą pirkti siūlomas prekes, apgavikai tikina norintys abipusio užtikrintumo ir pasiūlo pervesti avansą. Sužinoję banko sąskaitos numerį, po kelių dienų jie vėl kreipiasi į žmogų dėl tariamų nesklandumų mokant avansą, ir prašo pasidalinti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis.
„Siūlomas atlyginimo ar atsiskaitymo už tam tikras prekes avansas daugeliu atveju suklaidina žmogų. Sukuriamas didesnis užtikrintumas ir tikėjimas situacijos realumu. Vis dėlto svarbu logiškai mąstyti – būsimieji darbdaviai ar potencialūs jūsų parduodamų prekių pirkėjai niekuomet neskubės mokėti avanso, jei net nebuvote susitikę ar nesitarėte dėl konkretesnių sąlygų“, – pasakoja R. Rimkienė.
Perspėja ir telefonų, ir numerių pirkėjus
Apgavikų aukomis gali tapti ir telefono įrenginių pirkėjai, kurie kreipiasi į įtarimą keliančias elektronines parduotuves arba fizinius asmenis. Šiuo atveju patariama palyginti ant telefono dėžutės, garantijos ir lipduko, kuris matomas išėmus telefono bateriją, esančius IMEI (International Mobile Equipment Identity) kodus. Visi jie turi sutapti, nes tai reiškia, kad parduodamas telefonas turi jam priklausančius dokumentus. Taip pat pagal IMEI kodą policijos tinklalapiuose skelbiamose viešai prieinamose duomenų bazėse ir operatorių salonuose galima sužinoti, ar telefonas nėra vogtas ir kokios jo ankstesnio įsigijimo sąlygos.
Kitas telefoninių sukčių apgaulės būdas yra vadinamųjų gražių numerių, pavyzdžiui, pasibaigiančių 5 vienodais skaitmenimis, pardavimas. Tokiu atveju rekomenduojama kartu su telefono kortelės pardavėju apsilankyti salone ir įsitikinti, jog numeris tikrai priklauso jam. Be to, patariama iš karto užsisakyti paslaugas iš operatoriaus ir taip oficialiai tapti naujuoju kortelės savininku.
Svarbiausia – nepasimesti ir tinkamai įvertinti situaciją
Jei nelaukėte skambučio iš užsienio, neskubėkite perskambinti numeriais, turinčiais kodus +87, +881, +882 – jų pokalbių tarifas gali siekti net 20 Lt/min. Iš padidinto tarifo numerių dažnai skambinama naktį, jog ryte pabudęs žmogus sunerimtų dėl tokiu metu praleistos žinios ir perskambintų.
„Telefoninių sukčių tikslas visais atvejais yra suklaidinti žmogų, pateikiant melagingas džiugias, gąsdinančias ar kitas stebinančius naujienas. Susidūrus su tam tikra situacija, svarbiausia yra nepasimesti ir neprarasti budrumo. Visada galite paklausti ir mūsų patarimo – ryšio operatorių salonų darbuotojai yra apmokomi, kaip atpažinti apgavysčių atvejus ir padėti žmonėms jų išvengti“, – sako „Bitės“ atstovė.