Ar pamenate, ką Jums sakydavo tėveliai ir mamytės, kai buvote maži? Nekalbėkite su nepažįstamais! Jūs jau nebe vaikai, tačiau šis patarimas vis dar aktualus. Pasikeitė tik erdvė – iš kiemo perėjome į socialinius tinklus.
Socialiniai tinklai gali tiesiog atlikti įprastą savo funkciją – suteikti galimybę paprasčiau bendrauti su draugais ir artimaisiais. Tačiau kaip ir realiame gyvenime, taip ir internete visuomet atsiranda žmonių, kurie linkę nusikalsti, o socialiniai tinklai sudaro puikias galimybes pasireikšti kibernetiniams nusikaltėliams. Tokie tinklalapiai kaip „Facebook“ ar „Twitter“ per kelis pastaruosius metus smarkiai išaugo. Milijonai lankytojų nuolat skelbia savo asmeninę informaciją, kuri yra be galo vertinga kibernetiniams nusikaltėliams. Kuo daugiau informacijos apie konkrečius asmenis vadinamieji hakeriai surinks, tuo lengviau jiems bus organizuoti ataką ir gauti didesnę naudą.
„UK Social Media Census 2011“ duomenimis, Didžiojoje Britanijoje daugiau kaip 61% suaugusiųjų nuolat naudojasi savo profiliais socialiniuose tinkluose, todėl kibernetinių nusikaltėlių susidomėjimas tokiais tinklalapiais nekelia nuostabos. Neseniai „hakerių“ aptikta „LinkedIn“ saugomo spraga, per kurią buvo nutekinta daugiau kaip šeši milijonai vartotojų slaptažodžių, yra puikus to įrodymas. Kibernetiniai nusikaltėliai parodė, kad jie nelieka už šio žaidimo ribų, todėl būtina saugotis nuo ateityje galimų išpuolių.
Socialiniuose tinkluose veikiančių nusikaltėlių taktika yra labai paprasta. Tiesiog stengiamasi surinkti kuo daugiau informacijos apie pasirinktą auką apsimetant jo draugu. Vėliau surinkti duomenys panaudojami įsilaužiant į aukų paskyras ar netgi kompiuterius. Vos pavykus užmegzti tvirtesnį kontaktą, hakeriai pradeda darbuotis. Surinkta informacija jiems leidžia parengti nuorodas į aukos galimai mėgstamą turinį. Tiesa, į šiuos spąstus patekę asmenys kartu su juos dominančiu turiniu gauna ir kenkėjiškų programų porciją. Po aktyvavimosi šios programos pradeda nepastebimai rinkti asmeninius aukos duomenis.
Norint sumažinti tikimybę tapti kibernetinių nusikaltėlių aukomis, socialinių tinklų vartotojams derėtų laikytis kelių paprastų patarimų.
- Ignoruokite nepažįstamų asmenų kvietimus apsikeisti kontaktais ar tapti draugais. Tai darykite net ir tuomet, kai su minėtaisiais asmenimis turite bendrų kontaktų ar draugų.
- Dauguma socialinių tinklų leidžia savo vartotojams patiems reguliuoti savo saugumo lygį, todėl nuodugniai peržiūrėkite visus privatumo nustatymus. Atsakingai rinkitės, kurią Jūsų skelbiamą informaciją rodyti viešai ir kurią tik Jūsų tinkle esantiems asmenims.
- Įtariai ir apdairiai vertinkite informaciją, kurią gaunate iš Jums nepažįstamų asmenų. Ypač tuomet, kai gaunama informacija yra kur kas asmeniškesnė už tą, kuria Jūs dalintumėtės su nepažįstamaisiais.
- Venkite palikti užuominas į informaciją, kuri galėtų būti atsakymai į saugumo klausimus, naudojamus elektroninės bankininkystės ar kituose tinklalapiuose. Tokiais duomenimis galėtų būti gimimo vieta, mamos mergautinė pavardė ir pan.
- Į kibernetinį bendravimą visuomet žiūrėkite įtariai. Pastebėję kažką neįprasto ar keisto, būtinai praneškite apie tai tinklalapio administracijai.
Vadovaudamiesi šiais paprastais patarimais žengsite pirmuosius žingsnius į saugesnį socialinių tinklų naudojimą.
