Sunkmečiu vis dar augant nedarbui pastoviai daugėja ir darbo ieškančių žmonių. Dauguma jų, naujosios darbo vietos besižvalgančių specializuotuose interneto portaluose, rizikuoja „užkibti“ ant sukčių kabliuko. Jie į bedarbius taikosi žinodami silpnąsias jų vietas – didelį norą kuo greičiau susirasti darbą ir užsidirbti pinigų.
„Internetiniai nusikaltėliai naudojasi esama dabartine situacija rinkoje. Jausdami, kad bedarbiai yra pažeidžiama socialinė grupė jie naudojasi jų noru kuo greičiau susirasti bet kokį pajamas užtikrinantį darbą ir pateikti tiek informacijos, kiek tik yra prašoma. Čia dažniausiai ir slypi klasta“, - sakė Jolanta Leškytė, ESET Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ pardavimų vadovė.
Anot J. Leškytės dabar pastebimi du vyraujantys apgaulingų darbo pasiūlymų tipai. Vienas iš jų – duomenų viliojimas, vadinamas „phishing“. Nusikaltėliai siunčia vartotojams elektroninius laiškus su darbo pasiūlymais ar galimybe papildomai užsidirbti pinigų. Šie laiškai nukreipia susidomėjusius į svetaines, kuriose jiems pateikiama užpildyti netikra įsidarbinimo anketa. Patikėję galimybe įsidarbinti žmonės patikliai suveda – ne tik vardą, adresą, telefono numerį, bet ir socialinio draudimo, banko sąskaitos numerį.
Kitas populiarus apgaudinėjimo būdas – apsimesti darbdaviu legaliose darbo paieškos svetainėse. Internetiniai sukčiai paskelbia informaciją apie siūlomą darbą siekdami pritraukti kuo didesnį kiekį žmonių. Bendraudami su į darbo vietą pretenduojančiais kandidatais, jie paprašo pateikti apie save kuo detalesnę asmeninę informaciją, taip apgaudinėdami nieko neįtariančius piliečius.
Anot J. Leškytės, žmonės turėtų atsargiai dalinti savo asmeninę informaciją virtualioje erdvėje. Taip pat kiekvienas turėtų įsidėmėti šiuos patarimus:
- Niekuomet nepateikite banko sąskaitų duomenų iš anksto. Jei įdarbinimo anketoje jūsų prašo pateikti banko sąskaitų duomenis, kurie reikalingi norint pervesti jūsų būsimą uždarbį – būkite atsargūs. Tai signalas, kad jūsų darbdavys apsimetėlis. Legalūs darbdaviai niekuomet neprašys kandidato į darbo vietą sąskaitų duomenų iki to laiko kol jis nebus oficialiai priimtas.
- Nepateikite socialinio draudimo numerio. Sukčiai gali prašyti socialinio draudimo numerio motyvuodami tuo, jog prieš įdarbinimą ketina patikrinti ar neturite jūsų įsidarbinimui galinčių sutrukdyti socialinių, finansinių įsipareigojimų. Tačiau, kaip ir banko sąskaitos duomenų, taip ir socialinio draudimo numerio darbdaviai turi paprašyti tik oficialiai jus įdarbinę savo įstaigoje. Socialinio draudimo numerio, tam tikrais atvejais, jūsų gali paprašyti tik darbinantis į valstybines institucijas.
- Patikrinkite informaciją apie „būsimus“ darbdavius. Visuomet prieš pateikiant duomenis apie save verta pasidomėti ar darbdavys turi realų adresą, licenziją veiklai.
- Pildydami įsidarbinimo anketą pateikite kuo mažiau asmeninės informacijos. Dažnai atsiliepdami į darbo pasiūlymus žmonės nurodo ne tik savo telefoną, bet ir gyvenamąjį adresą. Pirminiam bendravimo su potencialiu darbdaviu etapui pakanka nurodyti elektroninio pašto adresą. Darbo pasiūlymams verta susikurti atskirą elektroninio pašto dėžutę.
- Atsisakykite elektroniniu paštu ateinančių pasiūlymų iš darbo paieškos įmonės partnerių. Tai sumažins gaunamų brukalų skaičių ir galimybę sukčiams kėsintis į jūsų asmeninę informaciją.
