Energetikos sektorius, apimantis elektros bei šilumos gamybą ir transportą, yra didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų, prisidedančių prie klimato kaitos, šaltinis. Ekspertų teigimu, sumažinti planetai daromą žalą galima tuo atveju, jei taupyti energetinius resursus ir jų nešvaistyti imsis ne tik didžiosios įmonės, bet ir kiekvienas gyventojas, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasaulinės elektros energijos gamybos tendencijos toliau juda link atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau iškastinis kuras vis dar sudaro reikšmingą dalį. 2023 metais 60 proc. pasaulinės elektros energijos gamybos sudarė iškastinis kuras. Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko, elektros energijos kasmet reikia vis daugiau, tad tam, kad Žemė neuždustų tiesiogine šio žodžio prasme, vartoti atsakingai tampa tiesiog būtina.
„Pasaulinė elektros energijos paklausa nuolat auga ir yra paskaičiuota, kad 2050 m. ji bus 75 proc. didesnė nei dabar. Ir toliau gaminant elektrą vien iš iškastinio kuro, lauktų nepavydėtinas scenarijus, todėl pasaulis vis aktyviau atsigręžia į žaliąją energetiką, akcentuoja atsakingo energijos vartojimo būtinybę. Prie to galime prisidėti kiekvienas, pakeisdami iš pirmo žvilgsnio nereikšmingus kasdienius įpročius ir mažindami elektros švaistymą. Taip ne tik taupysime savo pinigus, bet ir padėsime planetai išlikti“, – sako M. Kavaliauskas.
Turėkite savo elektros naudojimo taisykles
Energetikos ekspertas sako, kad daugybė smulkių kasdienių elektros naudojimo įpročių, juos pakeitus kitokiais, gali laikui bėgant turėti didelį teigiamą poveikį aplinkai. Keičiant įpročius, labai svarbu į elektros taupymo procesą įtraukti visus namų ūkio gyventojus, todėl pašnekovas pataria susikurti taisykles, kurių visi sutartų laikytis.
Taisykles reikėtų sukurti atsižvelgiant į individualius namų ūkio elektros energijos naudojimo įpročius: pavyzdžiui, jei esate įpratę ruošdami kavą ar arbatą pripilti pilną arbatinį vandens, įsiveskite taisyklę nuo šiol pilti jo tik tiek, kiek iš tikrųjų reikia.
„O galbūt įsivesite taisyklę, kad vietoje vonios darbo dienomis būtų pasirenkamas prausimasis duše, taip taupant vandenį, o gyvenant individualiame name – ir jam paruošti reikalingą elektrą. Jei turite įprotį palikti įrenginius veikti budėjimo režimu, galite paskirti atsakingą asmenį, kuris kas vakarą patikrintų, ar visi įrenginiai pilnai išjungti. Nuolat laikote įjungtą televizorių, nors jo ir nežiūrite – atsisakykite šio įpročio. Kurdami savo energijos vartojimo taisykles, būtinai įtraukite vaikus – jie gali nustebinti netikėtais pasiūlymais, kaip taupyti energiją“, – tikina jis.
Žinokite, kas naudoja daugiausiai elektros
Kiekvienuose namuose galima būtų rasti ne mažiau dešimties elektrą naudojančių prietaisų, pradedant televizoriais, baigiant elektriniais dantų šepetėliais. Jiems reikalingas elektros kiekis nevienodas, vieni prietaisai naudoja jos daugiau nei kiti, tad susiruošus taupyti svarbu tai žinoti.
Didžiausia dalis, apie 14–15 proc. vidutiniškai namų ūkiuose suvartojamos elektros atitenka skalbimo mašinoms, indaplovėms ir skalbinių džiovyklėms, nes vandens ar oro sušildymas reikalauja itin daug elektros. Ne ką mažiau elektros naudoja šaldytuvai ir šaldikliai – apie 13 proc. visų elektros sąnaudų, mat šie prietaisai turi būti nuolat įjungti.
„Skalbkite drabužius šaltame ar žemesnės temperatūros vandenyje. Kadangi apie 80–85 proc. drabužiams skalbti sunaudojamos energijos tenka vandeniui šildyti, skalbiant šaltame vandenyje šias sąnaudas galima sumažinti perpus. Taip pat nejunkite pustuštės skalbyklės ar indaplovės, o esant galimybei skalbinius džiovinkite natūraliai. Kalbant apie šaldymo įrenginius, šaldytuvų durelių patariama nevarstyti be reikalo, nepalikti ilgai atidarytų, šaldytuvus ir šaldiklius reikia reguliariai atitirpinti, o pustuščių šaldiklių nelaikyti įjungtų, geriau sudėti juose esančius produktus į šaldytuvo šaldymo kamerą, jei tokia galimybė yra, o šaldiklius išjungti“, – pataria pašnekovas.
Trečiąją vietą tarp elektros „rijikų“ užima elektronikos prietaisai, kurie sunaudoja apie 6 proc. visos namų ūkių elektros energijos. M. Kavaliauskas primena, kad net ir nenaudojami elektros prietaisai, palikti veikti budėjimo režimu, „siurbia“ elektrą, kai to visai nereikia, tuo pačiu didindami išlaidas už ją.
„JAV Energetikos departamento duomenimis, budėjimo režimu veikiantys elektronikos prietaisai gali sunaudoti 5–10 proc. visos prietaiso suvartojamos energijos. Todėl reikėtų nepatingėti pilnai išjungti visus elektros prietaisus, kuriuos esate įpratę palikti budėjimo režimu. Šį procesą gali padėti supaprastinti kištukiniai lizdai ar ilgintuvai su išjungimo mygtukais, vienu paspaudimu išjungiantys kelis prietaisus“, – teigia jis.
Rinkitės, ką perkate
Visus elektros prietaisus anksčiau ar vėliau tenka pakeisti naujais, o tai yra dar viena puiki proga pradėti taupyti elektrą, renkantis aukštesnės energinio efektyvumo klasės prietaisus. Efektyvumo klasė žymima raidėmis nuo A iki G: A++, A+ ir A klasės prietaisai energiją naudoja taupiausiai, G klasės – mažiausiai taupiai. Kai kurie gaminiai papildomai būna pažymėti „Energy Star“ ženklu, taip pat rodančiu didelį jų energinį efektyvumą.
„Dažnai žmonės vengia pirkti aukštesnės energinės klasės gaminius dėl jų didesnės kainos arba apskritai nekeičia senų, dar veikiančių, nors ir neefektyviai, prietaisų. Pinigai naujam pirkiniui tokiu atveju sutaupomi, tačiau juos netrunkama išleisti apmokant didesnes sąskaitas už elektrą, kurias ir išaugina tie patys pasenę ar neefektyvūs įrenginiai“, – sako M. Kavaliauskas.
Elektros suvartojimui įtakos gali turėti ne tik prietaiso klasė, bet ir kitos jo savybės. Pavyzdžiui, rašaliniai spausdintuvai paprastai labiau taupo elektrą nei lazeriniai, o skystųjų kristalų televizoriai ir monitoriai naudoja jos mažiau nei turintys plazminius ekranus.
