Elektromobilių vairuotojams prireikus papildyti transporto priemonės energijos atsargas, veikiausiai natūraliai kyla noras ieškoti galingiausio įkroviklio. Visgi ekspertai tikina, kad toks požiūris ne visuomet yra teisingas. Be to, į pastarąjį niuansą patariama atkreipti dėmesį ir renkantis įkrovimo stotelę namams, kurią jau nuo vakar galima įsigyti su valstybės parama.
Asociatyvi nuotr.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis pažymi, kad elektromobilio įkrovimo greitis priklauso nuo trijų veiksnių – transporto priemonės baterijos talpos, įkrovimo stotelės tipo ir galios bei automobilio palaikomos maksimalios įkrovimo galios.
Įvairioms situacijoms – skirtingos stotelės
„Šiandieninės technologijos leidžia įrengti nuolatinės elektros srovės įkrovimo stoteles, kuriose elektromobilius galima krauti ir 320 kW galia, tačiau praktiškai rinkoje vis dar yra gana nedaug elektromobilių modeliai, kurie gali tokią galią priimti“, – akcentuoja T. Žilionis.
Dažniausiai tik išskirtinių „premium“ segmento elektromobilių baterijos gali priimti 250-300 kW siekiančią įkrovimo galią, o dauguma šiuolaikinių elektra varomų transporto priemonių pasižymi 100-150 kW maksimalios įkrovimo galios rodikliais.
Tačiau T. Žilionis pažymi, kad norint sukurti efektyvų viešąjį elektromobilių įkrovimo tinklą, investicijos į didelės galios stoteles yra būtinos. Visų pirma, patys elektromobiliai sparčiai tobulėja, tad ypač greito įkrovimo baterijos ilgainiui taps rinkos standartu. Be to, galingiausios stotelės bet kurį elektromobilį leidžia krauti maksimalia galia.
„Jei prie 300 kW galios įkroviklio prijungsite elektromobilį, kuris gali priimti tik 150 kW galią, viso stotelės potencialo neišnaudosite, bet energijos sąnaudas vis tiek pildysite didžiausiu įmanomu greičiu. Būna aplinkybių, kai būtent to tikrai reikia“, – atkreipia dėmesį T. Žilionis.
Pasak eksperto, elektromobilumo proveržį lemia ne tik viešojo įkrovimo infrastruktūros dydis, bet ir galimybės ja naudotis kuo efektyviau, todėl „Enefit Volt“ tinklo plėtra vykdoma įrengiant stoteles, kurių galia siekia nuo 22 iki 320 kW, siekiant geriausiai atitikti skirtingus klientų poreikius.
„Enefit“ nuotr.
Sparčiai plečiamas „Enefit Volt“ viešojo įkrovimo tinklas vien nuo rugsėjo išaugo kone trečdaliu – dabar jį sudaro 170 stotelių, numatoma, kad iki 2026 m. pabaigos „Enefit Volt“ įkroviklių skaičius Lietuvoje pasieks 1000.
„Aplinkybės, kuriomis krauname elektromobilius, yra labai skirtingos. Darbe ar namuose praleidžiame daugiau laiko, tad galime sau leisti transporto priemonę įkrauti ilgiau, o tam įprastai visiškai pakanka ir 22 kW galios. Tuo metu užsukus į prekybos centrą turime lūkestį įkrauti elektromobilį kiek greičiau – tam puikiai tiks vidutinės galios stotelė. O galingiausio įkrovimo gali prireikti skubant greitkeliu bei trumpam stabtelėjus kavos“, – aiškina „Enefit“ ekspertas.
Nuosavai stotelei – palankiausias metas
T. Žilionis pažymi, kad maksimali elektromobilių įkrovimo galia gamintojų yra ribojama ne vien naudojantis nuolatinės srovės (DC) spartaus įkrovimo stotelėmis, bet ir kraunant juos kintamosios srovės (AC) įrenginiais, įprastai siūlomais privatiems vartotojams ir įrengiamais namuose.
„Prie namų standartiškai diegiami 11 kW arba 22 kW galios įrenginiai, o pasitelkiant papildomas technines priemones, yra galimybė patiems nuspręsti, kiek elektros skirsite savo elektromobilio įkrovimui, o kiek – namų vartojimui. Pastebime, jog vis dažniau gyventojai renkasi įsirengti 22 kW įkrovos stoteles, jų kaina bene nesiskiria. Tad renkantis stotelę namams, reikia įvertinti šią aplinkybę ir rinktis įrenginį, suderintą su transporto priemone“, – sako ekspertas.
Jis pažymi, kad elektromobilių populiarumas Lietuvoje auga. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šių metų rugsėjį mūsų šalyje buvo įregistruota daugiau kaip 1000 elektromobilių ir iš tinklo įkraunamų hibridų. Tai buvo pirmasis toks mėnuo per visą istoriją.
Pasak T. Žilionio, vis daugiau tokių automobilių vairuotojų investuoja į nuosavas įkrovimo stoteles, o „Enefit“ patirtis rodo, kad drąsiau apie tokią galimybę ima svarstyti ir elektromobilius įsigiję daugiabučių namų gyventojai.
„Pokyčius skatina tiek tai, kad per pastaruosius keletą metų stotelių kainos žymiai sumažėjo ir nebesiekia nė 1000 eurų, tiek galimybė jas įsigyjant pasinaudoti valstybės paramą, kuri išlaidas gali sumažinti daugiau nei dvigubai“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Lietuvos energetikos agentūra šiuo metu yra paskelbusi kvietimą teikti paraiškas dėl privačių įkrovimo prieigų įrengimo individualiuose namuose, soduose, daugiabučių namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse ir garažuose, apšvietimo infrastruktūroje bei darbovietėse.
Iki 2026 m. kovo 31 d. tam numatoma skirti beveik 45 mln. eurų ir iš dalies finansuoti 53,2 tūkst. privačių įkrovimo stotelių įrengimą.
„Individualių namų gyventojams gali būti kompensuojama 40 proc., o daugiabučių – net 60 proc. išlaidų. Tad tai yra rimta paskata apsispręsti ir įsigyti nuosavą įkrovimo stotelę. Be to, stotelę įsigijusiems klientams papildomai pasiūlysime ir 10 proc. nuolaidą viešajame „Enefit Volt“ tinkle“, – sako T. Žilionis.
