Vasara – kelionių metas, o gerėjanti elektromobilių įkrovimo infrastruktūra į jas leistis vis dažniau paskatina ir šių automobilių savininkus.
Ekspertai pastebi, jog sparčiai tobulėjantys elektromobiliai jau mažai kuo nusileidžia automobiliams su vidaus degimo varikliais, vis dėlto primena keletą svarbių veiksnių, galinčių paveikti ne tik kelionių trukmę, bet ir automobilių eksploatavimo laiką.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kas dešimtas pirkėjas renkasi elektromobilį
Pastaraisiais metais elektromobilių sparčiai daugėja. Lietuvos energetikos agentūros liepos 1 d. duomenimis, šalyje registruoti 23 003 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 13 481 grynasis elektromobilis ir 9 522 – iš išorės įkraunami hibridai. Taip pat įregistruoti 473 lengvieji krovininiai elektromobiliai.
„Mūsų turimais duomenimis, nuo šių metų pradžios kas dešimtas naujų lengvųjų automobilių pirkėjas rinkosi elektromobilį. Prieš dvejus metus elektromobilių Lietuvoje buvo tik 12 000, o dabar kiekvieną mėnesį jų padaugėja maždaug po 600“, – sako Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Spartų elektromobilių skaičiaus augimą pastebi ir draudimo ekspertai. Pasak „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko, 2023 metų pabaigos duomenimis, elektromobilių žalos pasaulinėje draudimo rinkoje padidėjo maždaug 15 proc., lyginant su ankstesniais metais. Panašiai augo ir išmokų dydžiai.
Tarp žalų kaltininkų – graužikai
„Natūralu, kad šių transporto priemonių daugėjant eisme, dažniau pasitaiko ir su elektromobiliais susijusių žalų. Lietuvoje stebimas šuolis yra dar ženklesnis: „per pirmuosius penkis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pat laikotarpiu pernai, elektromobilių žalų padaugėjo 70 procentų. Tai tik įrodo, jog šis transportas sparčiai populiarėja“, – sako draudimo ekspertas.
Žalos, kurias patiria elektromobiliai, pasak eksperto, nėra susijusios su naudojamos energijos rūšimi: dažniausiai tai apgadinimai eismo įvykiuose, suskilę ar išdaužti stiklai.
Vis dėlto draudikai yra užfiksavę ir keletą neįprastų su elektromobiliais susijusių žalų.
„Bene labiausiai išskirtinis atvejis mūsų praktikoje – kai elektromobilio įkrovimo laidus pažeidė graužikai ir dėl to jo buvo nebeįmanoma įkrauti, reikėjo keisti visą elektros laidų pynę“, – sako M. Balinskas.
Svarbu apsaugoti nuo karščio
Pasak eksperto, elektromobiliai jautriau reaguoja į karštį nei vidaus degimo variklį turintys automobiliai. Taip pat reikėtų nepamiršti, jog greičiau nei įprasta automobilio bateriją išsunkti gali salono vėsinimas ir kondicionavimas.
„Naujausių elektromobilių modeliai turi jau integruotą sistemą, kuri atvėsina automobilį dar iki pradedant važiuoti. Iš anksto aktyvavus šią funkciją, automobilio baterija nėra eikvojama staigiam aušinimui kelionės pradžioje“, – sako ekspertas.
Viena krovimo prieiga – 11-ai elektromobilių
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, šalyje yra įregistruotos 2 098 viešosios įkrovimo prieigos. Šiuo metu viena elektromobilių įkrovimo prieiga tenka beveik 11-kai elektromobilių.
Per kiek daugiau nei pusantrų metų, kai valstybė ėmė skirti dotacijas elektromobilių krovimo privačiai infrastruktūrai įrengti, gyventojai, įmonės, daugiabučių bendrijos, namų administratoriai, pasinaudoję finansine parama, iš viso jau įsirengė 1907 privačias elektromobilių įkrovimo prieigas.
„Pagal šiuo metu gautas paraiškas finansinei paramai gauti, fiziniai ir juridiniai asmenys planuoja įrengti dar daugiau kaip 6 tūkst. privačių įkrovimo vietų“, – teigia Lietuvos energetikos agentūros direktorė. Gyventojai ir toliau gali kreiptis dėl šios paramos, o įmonės taip pat dar šią vasarą galės vėl teikti paraiškas paramai gauti geresnėmis finansavimo sąlygomis.
„Džiaugiamės, kad paramos priemonės sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Tikimės, kad dar daugiau įmonių paskatinsime įsirengti elektromobilių įkrovimo privačias stoteles ir daugiau žmonių galės persėsti į elektrinius automobilius, nes patogiausia ir pigiausia elektromobilį įsikrauti namuose arba šalia darbo vietos”, – sako A. Bagočiutė.
Keliones svarbu planuoti
Šiuolaikinių elektromobilių baterijoms tampant vis talpesnėms, iššūkiu jiems nebėra ir ilgesnės kelionės į užsienį. Vis dėlto, draudimo eksperto teigimu, net ir gerėjant infrastruktūrai, leidžiantis į tolimesnę kelionę svarbu skirti laiko numatyti, kur pakeliui bus galima pakrauti automobilį.
„Deja, bet kai kuriose vietovėse infrastruktūra elektromobiliams nesiplečia taip sparčiai, kaip to norėtų šių transporto priemonių savininkai, o situacija skirtingose šalyse taip pat skiriasi. Todėl kelionę verčiau planuoti su dažnesniais sustojimais trumpesniam krovimui, įvertinant, kad kažkuri stotelė gali neveikti ar būti užimta“, – sako M. Balinskas.
Vis dėlto atvejų, kai elektromobiliai kelyje išsikrauna, pasak eksperto, nebūna daug.
„Savo klientams, turintiems elektromobilius, suteikiame galimybę gauti specializuotą pagalbą kelyje – tiek įkrovimo, tiek ir transportavimo paslaugas. Nors per praėjusius ir šiuos metus elektromobilius transportavome 44 kartus, nė vienas iš jų nebuvo susijęs su transporto priemonės išsikrovimu“, – sako jis.
Iššūkiu gali tapti remontas
Pasak M. Balinsko, rinkoje pastebimas elektromobilių remontu užsiimančių autoservisų trūkumas, todėl gedimą patyrus kitoje šalyje, taisymas gali tapti iššūkiu.
„Jei nevažiuojantį automobilį tenka transportuoti ilgesnį atstumą iki reikiamo serviso, tai didina kaštus, prailgina remonto laiką“, – sako jis.
Pasak eksperto, techninės pagalbos paslauga dėl įvykusio automobilio gedimo ar eismo įvykio teikiama visą parą. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje vairuotojas gali tikėtis, kad jo transporto priemonė bus transportuota iki artimiausių remonto dirbtuvių, įkrovimo stotelės ar kitos pageidaujamos vietos, tačiau užsienyje šiai paslaugai dažniausiai yra numatyti piniginiai limitai. Pagal turimą draudimo paketą automobilio pargabenimu iš užsienio į Lietuvą taip pat gali tekti pasirūpinti pačiam.
Prireikus, techninės pagalbos kelyje paslauga dažnu atveju padengia ir juridinę konsultaciją ar vertėjo paslaugas, jei jos reikalingos dėl įvykio bendraujant su vietine policija ar kitais atvejais.
