Energetikos ekspertai skelbia didžiausias saulės elektrinių montavimo klaidas

Lietuva išgyvena saulės elektrinių bumą. Šiuo metu šalyje jų įsirengę yra daugiau nei 50 tūkst. gaminančių vartotojų. Didžioji jų dalis – privačių namų savininkai, kuriuos vilioja energetinė autonomija ir galimybė sumažinti elektros sąskaitą. Energetikos ekspertų teigimu, vidutinė saulės elektrinė atsiperka vos per trejus metus. Tiesa, yra viena būtina sąlyga – montuojant ją reikia išvengti klaidų. Antraip gali tekti neplanuotai paploninti piniginę, taisant broką, ar net patirti rimtų nuostolių.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

Pasak atsinaujinančios energetikos bendrovės „Energobalt“ projektų vadovo Andriaus Jonušausko, saulės elektrinių montavimo klaidos būna dviejų tipų: technologinės ir kokybinės.

„Pirmuoju atveju naudojamos netinkamos medžiagos. Pavyzdžiui, pasirenkami netinkamų specifikacijų kabeliai, ultravioletiniams spinduliams neatsparūs instaliaciniai vamzdžiai, korozijai neatsparios metalinės tvirtinimo detalės arba netinkamai pritvirtinami saulės elektrinės elementai. Prie kokybinių klaidų priskirčiau atmestinai atliekamą darbą, kai dėl laiko, žinių ir kartais noro stokos elektrinės instaliacija yra netvarkinga, netinkamai surinkta. Dažniausiai pasitaiko, kad būna paliekami nepritvirtinti ar netinkamai pritvirtinti elektros kabeliai, tam naudojant ne lauko darbams skirtus varžtus ar savisriegius“, – nurodo specialistas ir priduria, kad palyginti dažnai visi trūkumai kyla dėl elementaraus gamintojo pateikiamų montavimo instrukcijų nesilaikymo.

A. Jonušausko teigimu, bene didžiausia bėda, kad saulės elektrines užsisakę žmonės aklai pasitiki pasamdytais montuotojais ir mano, kad darbus jie atliks tinkamai. Be to, daugelis žmonių nesijaučia turį pakankamai žinių, kad galėtų įvertinti meistrų darbą. Vis dėlto „Energobalt“ vadovas Vilius Ivanauskas sako, kad pagrindinius saulės elektrinės montavimo aspektus gali patikrinti kiekvienas ir tam nereikia ypatingų kompetencijų.

„Klaidinga galvoti, kad – „ai, nieko nežinau, tai ir nelįsiu“. Pirmiausia būtina stebėti montavimo procesą. Pamačius, kad kažkas, jūsų manymu, negerai, pasakyti apie tai meistrams. Šiems neatsižvelgus į pastabas, reikėtų pranešti įmonės vadovybei ar bent jau pardavėjų atstovui, su kuriuo bendravote. Po montavimo darbų taip pat rekomenduočiau apžiūrėti stogą. Įvertinkite, kaip pritvirtinti kabeliai, ar jungtys neguli stogo linkiuose, kur nuteka daugiausia vandens, ar moduliai ir tvirtinimo elementai neišsikraipę, ar neapgadintas stogas, ar, galiausiai, nepalikta šiukšlių“, – nurodo V. Ivanauskas.

Jo teigimu, geriausio rezultato tikėtis galima pasirinkus konstrukcijas, kurios turi ne tik CE (Conformité Européene) sertifikatus, bet ir atliktus atsparumo skaičiavimus. Būtent jie padeda geriausiai įvertinti, ar konstrukcijos atlaikys mūsų klimato sąlygoms būdingas sniego ir vėjo apkrovas.

„Rekomenduoju rinktis tokias metalo konstrukcijas ir detales, kurios būtų kuo geriau apsaugotos nuo aplinkos poveikio. Įsivertinkite, kokia danga dengtas plienas, kokio ji storio. Jei gamintojas deklaruoja, kad jo konstrukcija yra su Magnelio danga, kuri yra tris kartus atsparesnė už karšto cinkavimo dangą, paprašykite tai patvirtinančių dokumentų“, – pataria ekspertas.

Jo kolega A. Jonušauskas taip pat pabrėžia, kad efektyviam saulės elektrinių veikimui didelę įtaką gali padaryti, regis, ir smulkūs niuansai. Pavyzdžiui, montuojant elektrinę ant stogo būtina prisiminti, kad aliuminio konstrukcijos paklotas turi būti iš tos pačios medžiagos kaip ir stogas. Tad reikėtų vengti naudoti iš sintetinio kaučiuko komponentų pagamintos EPDM tipo dangos ant PVC dangos. Šios medžiagos yra nesuderinamos ir viena kitą gadina.

Netinkamas saulės modulių pasvirimo kampas taip pat gali lemti, per kiek laiko atsipirks padaryta investicija į saulės elektrinę. Skirtumas, ar ji montuojama ant šlaitinio, ar ant plokščio stogo, ar ant žemės, yra didžiulis.

„Mažėjant modulių pasvirimo kampui mažėja ir elektros energijos generacija. Ant šlaitinių stogų jie montuojami tokiu pačiu kampu kaip ir stogo nuolydis, o štai ant plokščių – pakreipiami 10–15 laipsnių. Tam tikri sprendimai leidžia išgauti ir 20–30 laipsnių kampą. Bet kokiu atveju montuotojai visada turėtų įvertinti paviršių, ant kurio bus statoma elektrinė, ir individualiai parinkti tinkamą sprendimą. Šiems skaičiavimams pasitelkiama specializuota programinė įranga, kuri patyrusiems rangovams – privalomas darbo įrankis“, – dėsto A. Jonušauskas.

Montavimo klaidų poveikis ir keliamos rizikos

„Energobalt“ vadovo V. Ivanausko teigimu, pačios didžiausios saulės elektrinių montavimo klaidos neretai padaromos dar projektavimo etape. Šis yra labai svarbus, bet saulės energetikos bumo pradžioje jam buvo skiriama per mažai dėmesio. Šiuo metu su projektavimu susijusių klaidų pasitaiko gerokai rečiau. Tačiau šį procesą vis tiek reikia labai kruopščiai stebėti.

„Projektavimas svarbus dėl kelių priežasčių. Idealiu atveju jo metu tiksliai apskaičiuojama tikėtina gamyba, specifikuojamos elektros ir montavimo dalys, surašoma, kaip tiksliai bus išdėstyta ir sumontuota įranga, kaip bus atsižvelgiama į tiek ant stogo, tiek kelyje iki įvado esančius objektus, įvertinamos galimos stogo apkrovos, atsižvelgus į gamtines sąlygas ir t. t. Tikslius tokio pobūdžio vertinimus atlikti gali tik atestuoti konstruktoriai“, – pabrėžia ekspertas.

Anot jo, prieš pradedant montavimo darbus turi būti parengti dviejų tipų projektai: elektrotechninis darbo projektas, kuriame pateikiami elektrinės poveikio elektros tinklui skaičiavimai, bei visas darbo projektas, kur tiksliai nurodomas montavimo konstrukcijų, lovių išdėstymas, kabelių pratempimo keliai, perėjimai sienose, ugniasienės, nurodoma, kaip užtaisomos perėjimų angos, ir t. t.

„Įprastai apsiribojama elektrotechniniu darbo projektu, bet jei norite mažiau interpretacijų ir tikslesnių rangovo įsipareigojimų, parenkite ir darbo projektą. Taip, kainuos jo paruošimas ir specialistų vertinimas, nes projektą reikia verifikuoti, atlikti daugiau tikslumo reikalaujančių vertinimų, bet vėliau turėsite detaliai aprašytą visą procesą ir užtikrintą rangovo atsakomybę už galutinį rezultatą“, – atkreipė dėmesį „Energobalt“ vadovas.

Savo ruožtu A. Jonušauskas tvirtina, kad laiku nepastebėti saulės elektrinės įrengimo defektai gali tapti kritinėmis klaidomis. Tai, visų pirma, netinkamos elektros jungtys. Jos ypač sumažina saulės elektrinių efektyvumą.

„Nekokybiškai įrengtos jungtys, tekant elektros srovei, kaista, gali pradėti kibirkščiuoti. Kylant temperatūrai, kyla ir pavojus, kad išsilydys apsauginis sluoksnis, o tai gali sukelti trumpą jungimą ir netgi gaisrą. Tokiu atveju problema jau bus ne mažesnė generacija, o gerokai didesni nuostoliai. Tad labai svarbu, kad elektros darbus atliktų kvalifikuotas specialistas, naudojantis specialius įrankius ir tinkamas medžiagas“, – perspėja saulės elektrinių montavimo projektų vadovas.

Didelių nuostolių riziką kelia ir tinkamai guminėmis ar plastikinėmis tarpinėmis neuždengti loviai, kuriais tiesiami kabeliai. Be tarpinių lovių kraštai lieka aštrūs ir į juos neišvengiamai trinasi laidas, jo izoliacija dyla. Tai ypač pavojinga, kai įtampa siekia apie 1 000 voltų.

Pasak specialisto, vartotojams neretai bėdų pridaro ir per maži tarpai tarp saulės modulių – tai sukelia šešėlių problemą.

„Pastaroji būdinga plokštiems stogams bei antžeminėms saulės elektrinėms, kai priešais esanti saulės modulių eilė gali mesti šešėlį ant esančių už jos. Kai atstumas tarp modulių mažas, laiko intervalas, kai nėra šešėlių, sutrumpėja. Tai ypač jaučiama ankstyvą pavasarį ir rudenį, kai saulė dar nekyla taip aukštai kaip vasarą. Didesni atstumai tarp modulių eilių leidžia ilgiau juos laikyti apšviestus, o tai reiškia, kad jie ilgesnį laiko tarpą generuoja energiją“, – aiškina A. Jonušauskas.

Anot jo, didesnė dalis kritinių klaidų matomos akivaizdžiai. Kabantys, nepritvirtinti, neapsaugoti nuo mechaninių pažeidimų laidai tikrai užklius net ir nieko nesuprantantiems apie elektros darbus. Pamačius tokius dalykus, reikėtų netylėti, nes kyla rizika, kad laidai bus pažeisti slenkančio sniego, vėjo ar stogo konstrukcijų.

„Kai kurios klaidos pastebimos sunkiau. Pavyzdžiui, netinkamai paskirstytas modulių skaičius įtampos keitiklio įvaduose, neįvertinti šešėliai nuo įvairių aplinkinių objektų – medžių, stogo elementų. Pasitaiko atvejų, kai saulės modulių charakteristikos tiesiog netinka parinktam įtampos keitikliui, o darbams naudojami per mažo skerspjūvio ploto kabeliai“, – dėsto A. Jonušauskas.

Jis įsitikinęs, kad dėmesį atkreipti net į pačias mažiausias smulkmenas būtina, nes per ilgą naudojimo laiką tinkamai veikiančios saulės elektrinės ir tos, kuri turi trūkumų, sugeneruotos energijos kiekio skirtumas bus gana ženklus.

„Svarbiausia, kad darbui atlikti kokybiškai nereikia nei labai daug papildomų išlaidų, nei laiko – tai labiau noro klausimas“, – akcentavo specialistas.

Svarbiausia – namų darbai

Pasak „Energobalt“ vadovo V. Ivanausko, brangiausios saulės elektrinių klaidos yra tos, kurių taisymas kainuoja daugiau, nei buvo sutaupyta einant į kompromisus dėl pradinės kainos. Tad jis pataria sprendimus priimti vadovaujantis ne tik kaina.

„Pabendraukite su rangovu, įsiklausykite, kiek jis turi pastebėjimų ir komentarų dėl būsimo projekto, sužinokite, kaip jis planuoja montuoti modulius, kokių įžvelgia problemų. Norėdami įsitikinti rangovo profesonalumu, paklauskite, kaip jis planuoja užtaisyti montavimo procese padarytas angas stoge ar sienose, kur bus tiesiami kabeliai. Gali būti, kad montuotojai neturi pakankamai informacijos apie STR (Statybos techninių reikalavimų reglamentą) ir EĮĮBT (Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių) reikalavimus, todėl viską daro pagal bendrą supratimą. Kritinės klaidos dažniausiai taip ir padaromos“, – įsitikinęs V. Ivanauskas.

Norintiems apsidrausti nuo visų šių potencialių problemų ekspertai pataria būti kritiškiems ir reikliems. Saulės elektrinė – tai didžiulė namų ūkio investicija, tad negalima sprendimų priimti aplaidžiai, neatlikus namų darbų. Renkantis saulės elektrinių rangovą reikia neatmestinai pažiūrėti ir į sutarties sąlygas.

„Prieš pasirašant sutartį rekomenduočiau ją aptarti. Pasiaiškinti, kokia bus saulės elektrinė, jos konstrukcija. Aptarti galimas alternatyvas. Įvertinti kiekvienos trūkumus ir privalumus. Atminkite, kokybiška saulės elektrinė – neišvengiamai brangesnė. Tačiau, išdalijus kainų skirtumą ilgesniam laikotarpiui, tai nebeatrodys taip brangu. Na, o kad būtų visai ramu, verta ir apdrausti įrengtą saulės elektrinę nuo aplinkos poveikio. Tai taip pat padės apsaugoti jūsų investiciją“, – pataria „Energobalt“ projektų vadovas A. Jonušauskas.

Abu saulės elektrinių montavimo ekspertai pabrėžia – saulės elektrinių technologija yra nuolat tobulinama, o pažanga padeda sumažinti montavimo klaidų skaičių. Kitaip tariant, padaryti klaidą dabar yra daug sunkiau nei saulės elektrinių bumo pradžioje.

Informacijos apie saulės energetiką taip pat yra kaip niekada daug. Didesni konstrukcijų gamintojai netgi turi specialias programas, kurios padeda pasirinkti tinkamą konstrukciją ir sukomplektuoti tinkamiausią įrangą. Vis dėlto, pašnekovų įsitikinimu, jokia pažanga nepadės, jeigu trūks kritinio mąstymo ir reikiamų kompetencijų.

„Dabar, manau, svarbiau ne technologinė, o kompetencijų pažanga. Saulės elektrinių rangą turėtų vykdyti patyrę ir specialistai, svarbiausia, prisiimantys atsakomybę už savo darbo rezultatus“, – pabrėžia atsinaujinančios energetikos bendrovės „Energobalt“ vadovas V. Ivanauskas.