Lietuvą užklupus gerokai didesniems žiemos šalčiams, nei buvo pastaruosius kelerius metus, daliai gyventojų namuose tenka kaip reikiant pašalti, mat įprasto centrinio šildymo dažnai nepakanka.
Vienas iš sprendimų tokiu atveju būtų papildomi šildymo prietaisai. Tačiau žmonės baiminasi smarkiai padidėsiančių sąskaitų už elektrą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vis tik specialistai įvardija kelis skirtingus šildytuvų tipus ir tikina, kad pasirinkus teisingai ir tvarkingai juos naudojant elektra neatsieitų taip brangiai, o, pavyzdžiui, 1–2 papildomus eurus per dieną.
Pagrindiniai šildytuvų tipai
Bendrovės „Vilpra“ ekspertas, technikos inžinierius Žydrūnas Čereška nurodė, kad yra kelių rūšių šildytuvai.
Jis įvardijo, kad egzistuoja tepaliniai, laisvai pastatomi konvekciniai ir ant sienos pakabinami, paneliniai šildytuvai.
Eksperto aiškinimu, tepaliniai radiatoriai beveik nesausina oro, nes nėra tiesioginio oro sąlyčio su kaitinimo elementu.
„Jie sušildo patalpas lėčiau nei konvekciniai, tačiau ir šilumą palaiko ilgiau. Tam tikrų technologijų konvekciniai radiatoriai sušildo patalpas 29 proc. greičiau, nei tradiciniai tepaliniai šildytuvai.
Konvekciniai šildytuvai sausina orą labiau, nei tepaliniai. Jų privalumas – greitas veikimas, jeigu lyginam su tepaliniais“, – dėstė pašnekovas.
O ant sienos pakabinami šildytuvai, anot Ž. Čereškos, yra tie patys konvekciniai, tik kabinami ant sienos. Taigi jie taupo vietą, gali būti naudojami nuolatiniam šildymui ir būti paliekami be priežiūros.
Specialistas pridūrė, kad visi šie šildytuvai turi arba paprastą mechaninį valdymą, arba skaitmeninį valdymą be „Wi-Fi“ arba su „Wi-Fi“ funkcija, kitaip vadinami „Smart“ (liet. išmaniais).
Šildytuvų privalumai ir trūkumai
„Vilpra“ atstovas nurodė, kad visi elektriniai šildytuvai yra 100 proc. efektyvūs, nes kiekvienas vatas elektros energijos yra paverčiamas šilumos energija.
„Atskirai reikia išskirti „Smart“ modelius. Išmanieji šildytuvai padeda sutaupyti iki 30 proc. elektros energijos dėl juose įdiegtų technologijų ir kitų naudingų funkcijų.
Yra 5–10 kartų mažesni instaliacijos kaštai, mobilumas, pritaikomumas, šildymas, kada reikia, greita ir begarsė šiluma, nedegina deguonies ir dulkių, šildytuvai – programuojami, yra galimybė valdyti internetu“, – vardijo Ž. Čereška.
Kaip pagrindinį visų įvardintų šildytuvų trūkumą technikos inžinierius įvardijo tai, kad 1 kWh kaina yra viena didžiausių, lyginant su kitais šilumos šaltiniais.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad viską kompensuoja maži instaliavimo kaštai. T. y. mažos investicijos į šildymo sistemą, bet kiek didesnės sąnaudos, nei šildantis su kitomis šildymo sistemomis.
„Jei namas – šiltas, tai šildymo sąnaudų skirtumas yra labai nedidelis. O, jei klientas turi nuosavą elektrinę, tai jam ir elektra nekainuoja“, – pastebėjimais dalinosi pašnekovas.
Kiek atsieina šildytuvai ir elektra už juos?
„Vilpra“ eksperto teigimu, šildytuvų kainos yra labai įvairios, kadangi priklauso nuo radiatoriaus galingumo, medžiagiškumo, komplektacijos ir net dizaino.
Jis įvardijo, kad tepalinių radiatorių kainos vidutiniškai svyruoja nuo 179 iki 289 eurų, konvekcinių radiatorių – nuo 85 iki 199 eurų, ant sienos pakabinamų radiatorių – nuo 95 iki 249 eurų.
O tai, kiek elektros šie prietaisai sunaudoja ir kiek sušildo patalpas, pasak Ž. Čereškos, priklauso nuo labai daug sąlygų.
Pavyzdžiui, kokia yra pastato šilumos izoliacija, pastato šilumos nuostoliai, kokią norima palaikyti šilumos temperatūrą viduje ir t. t.
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas pastebi, kad pasirinkimą neretai ir nulemia ne tik prietaiso kaina, bet taip pat jo elektros energijos suvartojimas.
Įprastai, anot specialisto, kuo galingesnis šildytuvas, tuo didesnį plotą jis gali sušildyti, tačiau kartu išauga ir sunaudojamos elektros energijos kaštai.
„Elektrum“ atstovas atkreipė dėmesį, kad dėl šios priežasties kai kurie gyventojai vengia naudoti elektrinius šildytuvus, nors jų elektros sąnaudos gali atsieiti vos 1–2 eurus per dieną.
„Pavyzdžiui, jei už elektros energiją mokate 24 centus už kilovatvalandę, viena valanda įjungto 1500 vatų galios elektrinio radiatoriaus jums atsieis vos 36 centus.
Tarkime, jei per dieną komfortiškai temperatūrai pasiekti ir palaikyti prireiks 3 valandoms įjungti tokį šildytuvą, viena diena atsieis papildomą 1 eurą prie sąskaitos už elektros energiją“, – aiškino M. Kavaliauskas.
Kaip pasirinkti?
„Elektrum“ specialisto teigimu, dažniausiai gamintojai prie techninių savybių nurodo, kokiam plotui šildyti yra tinkamas šildytuvas.
Pašnekovas įvardijo, kad mažiau galingi elektriniai radiatoriai naudojami iki 15–20 kv. m. dydžio kambariuose. Gerokai didesni ir galingesni gali apšildyti ir 30 kv. m. patalpas.
„Jei namams apšildyti elektrinio radiatoriaus nepakanka, verta apsvarstyti apie šilumos siurblio oras–oras montavimą.
Nors toks įrenginys kainuoja daugiau, skaičiuojama, kad jis atsiperka greičiau, nes juo šildytis yra beveik 3 kartus pigiau nei paprastu elektriniu šildytuvu. Be to, šilumos siurblys naudingas ir vasarą vėsinant namus“, – įžvalgomis dalinosi M. Kavaliauskas.
Ž. Čereška išskyrė, kad drėgnoms patalpoms, pavyzdžiui, vonios kambariui, tinka paneliniai šildytuvai, kurie turi IPX4 saugos klasę.
Vaikų kambariams labiausiai tinka stiklinio paviršiaus pakabinami šildytuvai, nes jų mažiausia paviršiaus temperatūra.
Jautriems, alergiškiems žmonėms labiausiai rekomenduojamas tepalinis radiatorius, nes jis beveik nesausina oro.
„O, norint labiausiai taupyti elektros energiją, reikia rinktis išmanųjį modelį. Išmaniuosius modelius ir visus panelinius galima palikti be priežiūros, todėl juos reikia rinktis numatant naudoti nuolatiniam (pagrindiniam) šildymui“, – patarimais dalinosi „Vilpra“ atstovas.
Jis nurodė, kad radiatoriaus dydis renkamas pagal apšildomą plotą, atsižvelgiant į patalpos aukštį, plotą ir pastato izoliaciją
Taip pat pridūrė, kad renkamasi pagal išmatavimus, t. y. kur nėra vietos, pasirenkami siauresni radiatoriai, kur žemi langai – žemi ir ilgi radiatoriai.
Ne ką mažiau svarbus akcentas yra valdymas, t. y. termostatas: elektroninis, skaitmeninis ar „Wi-Fi“.
Įtakos pasirinkimui, anot Ž. Čereškos, kažkiek turi ir radiatoriaus spalva.
Kaip sutaupyti šilumą ir elektrą?
Pasak M. Kavaliausko, kiti svarbūs aspektai, nuo ko priklauso namų šildymo efektyvumas, yra pačių gyventojų įpročiai ir šildomos patalpos sandarumas.
Ji pažymėjo, kad per nesandarius langus ir duris greitai išeina šiluma, tad tokios patalpos šildymas atsieis žymiai brangiau.
Pašnekovas paminėjo ir tai, kad nereikėtų šildyti namų, jei planuojama netrukus juos vėdinti, o vėdinant atvėrus langą svarbu išjungti visus šildymo prietaisus, kad sugeneruojama šiluma nenueitų veltui.
„Taip pat nerekomenduojama elektrinių šildytuvų palikti veikiančių nakties metu. Net ir neveikiančius elektrinius radiatorius reikėtų išjungti iš elektros lizdo.
Budėjimo režimu veikiantis šildytuvas, kaip ir kiti elektriniai prietaisai, nors ir minimaliai, bet vis tiek gali toliau naudoti elektros energiją“, – kalbėjo „Elektrum“ atstovas.
Jis pridūrė, kad elektriniai šildytuvai veikia efektyviausiai, kai yra pastatomi atokiau sienų ar baldų:
„Pirmiausia tai yra dėl saugumo reikalavimų, o antra – kuo mažiau kliūčių šildomam orui, tuo greičiau ir efektyviau įšils ir patalpa, kurioje veikia šildytuvas.“
