Nors padangėse dronai skraido jau dešimtmetį, būtent pastaraisiais metais pasaulis susipažįsta su vis platesnėmis jų pritaikymo galimybėmis. Viena tokių – didelių teritorijų apsauga. Lietuvoje kol kas tai – visiška naujovė, o vieni pirmųjų šią paslaugą savo klientams siūlo „Ekskomisarų biuras“.
Skrendantis dronas. „Ekskomisarų biuro“ nuotr.
„Dronai yra nepakeičiamas didelių teritorijų saugojimo įrankis. Jie skraido 30-50 metrų aukštyje virš teritorijų, kurių plotas gali siekti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų hektarų. Turime vieną objektą, kuriame dronas skraido 350 hektarų plote. Tai – didžiulė, septynių kilometrų perimetro teritorija“, – sako „Ekskomisarų biuro“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis.
Plačios pritaikymo galimybės: nuo elektrinių iki logistikos įmonių
Anot specialisto, dronų panaudojimo galimybės didelių teritorijų apsaugoje yra labai plačios – ši technologija gali saugoti tiek aptvertas, tiek neaptvertas teritorijas, taip pat ir tas, kuriose įdiegtos kombinuotos apsaugos sistemos.
„Pavyzdžiui, signalizacijos perimetro davikliai gali būti įmontuoti tam tikrose teritorijos vietose, o jiems suveikus, ten iškart nuskrenda dronas ir įvertinama, kodėl davikliai suveikė“, – teigia pašnekovas.
Tokie dronai gali būti pritaikyti statybų aikštelėse, į kurias žmogui ar automobiliui patekti gali būti sudėtinga dėl aplinkos sąlygų. Taip pat – saulės parkuose, gamybos įmonėse, dideliuose logistikos centruose.
Ž. Andrulis pasakoja, kad „norint stebėti teritoriją iš viršaus, dronas yra nepakeičiamas. Pavyzdžiui, jis gali pasitarnauti saulės jėgainių parkuose vykdant elektrinių inspekciją, įvertinant, ar paneles dar galima eksploatuoti. Taip pat dronais galima įvertinti didelių pastatų, bokštų būklę – aukštai pakilę, jie pastebi kiekvieną įtrūkimą ar kitus defektus. Didelėse gamybos ar logistikos įmonių teritorijose dronai gali stebėti, ar į teritoriją nepatenka pašaliniai asmenys bei transportas.“
Dronai teritorijas žvalgo ir naktį
Pasak specialisto, priklausomai nuo oro sąlygų, dronas ore gali išbūti 15-20 minučių – prie didesnio vėjo technologija išeikvoja daugiau energijos pasipriešinimui. Dronas skrenda apie 10-15 m/s greičiu – toks greitis yra optimalus kokybiškai teritorijos apžvalgai.
Vienas iš drono panaudojimo apsaugoje privalumų yra termovizorinė kamera, leidžianti stebėti teritoriją ir nakties metu. „Tiek dienos, tiek nakties metu dideliame aukštyje skrendantis dronas mato šilumą skleidžiančius objektus – pastebi žmones ar automobilius, – pasakoja Ž. Andrulis. – Termovizorinė kamera pasitarnauja pašalinių objektų aptikimui teritorijoje.“
Dronas virš teritorijos skrenda automatiškai nustatytu kursu, o operatorius iš savo darbo vietos stebi drono skrydį. „Jeigu pastebimas įtarimą sukėlęs objektas, operatorius perima valdymą, sustabdo droną ir, pavyzdžiui, gali pritraukti vaizdą arčiau, apžiūrėti, kas sukėlė įtarimą. Jeigu norima išsiaiškinti daugiau aplinkybių, galima pakeisti režimą – perjungti į paprastos kameros vaizdą, įjungti papildomą apšvietimo žibintą arba net garsiakalbiu perspėti pašalinius asmenis dėl teritorijos pažeidimų“, – teigia elektroninės saugos specialistas.
Veikia be žmogaus įsikišimo ir patys pasikeičia baterijas
Ž. Andrulis atskleidė ir dar vieną technologijos privalumą – teritorijas žvalgantys dronai veikia visiškai autonomiškai ir patys pasikeičia savo baterijas: „Šie dronai turi kelias baterijas ir kaskart prieš skrydį roboto ranka pakeičia drono bateriją į pilnai pakrautą. Dronui sugrįžus į stotį, dėžė užsidaro ir iki kito skrydžio baterija kraunasi.“
Tokiu būdu operatoriui belieka tik stebėti archyvuojamą ir nuolat filmuojamą drono kelionę, nereikalingas joks fizinis įsikišimas.
Droną eksploatuoti pigiau nei samdyti apsaugos darbuotojus
Dar vienas dronų privalumas – pasitelkti juos teritorijų apsaugai yra pigiau nei samdyti fizinius darbuotojus.
Pašnekovas pastebi, kad vienas iš pagrindinių argumentų yra ekonominis dronų pranašumas: „Jų priežiūros kaštai yra ženkliai mažesni nei samdomų darbuotojų atlyginimai. Be to, didelių teritorijų apsaugoje dronai pranašesni ir savo techninėmis galimybėmis – teritorijas jie žvalgo greičiau, vertina objektyviau, eliminuojant žmogiškųjų klaidų tikimybes, kurių gali atsirasti dėl tokių faktorių kaip nuovargis ar besikeičiančios pamainos. Net ir norėdamas, žmogus negalėtų apžvelgti visos teritorijos, o dronai tą sugeba.“
Jis priduria, kad dronai, kaip ir automobiliai, nėra amžini: „Detalės dėvisi ir natūralu, kad po kelerių metų tam tikras dalis reikia keisti arba, kažkam nutikus, įsigyti naują droną. Kaštai yra neišvengiami, tačiau jie yra ženkliai mažesni nei darbuotojų samdymas, kai atlyginimai turi tendenciją kilti.“
Rizika numušti droną yra labai minimali
Nors drono skrydyje gali pasimaišyti įvairiausių kliūčių, kurios teoriškai galėtų jį sugadinti, anot Ž. Andrulio, rizika, jog dronui kažkas nutiks, yra labai minimali, o ir numušti taip aukštai skrendantį droną yra labai sudėtinga.
„Dideliame aukštyje jis yra vos matomas. Dronui nėra reikalo leistis žemiau – galimybės apžiūrėti teritoriją su termovizorine kamera yra labai plačios, tad operatoriui, pastebėjusiam kažką įtartino, užtenka priartinti vaizdą kamera, – sako jis. – Žinoma, esama ir tokių rizikos veiksnių kaip medžiai, stulpai, kaminai ar aukšti pastatai, tačiau reikia nepamiršti, jog dronas visada skrenda suplanuotu maršrutu ir visos teritorijoje esančios kliūtys yra įvertinamos.“
