Viešojoje erdvėje kyla vis daugiau diskusijų apie tai, kaip geriau ir greičiau įkrauti elektromobilį, tausojant jo bateriją. Vieni sako, jog įkrovimas iš kištukinio lizdo yra saugus, nors ir ilgiausiai trunkantis būdas, kitų nuomone, patogiausia įkrauti greitosiose įkrovimo stotelėse. Praktikoje vairuotojams tenka derinti skirtingus įkrovimo būdus, tačiau yra keletas taisyklių, kurių nevalia pamiršti, sako ekspertai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ EV produktų vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės teigimu, yra trys elektromobilio įkrovimo laiką lemiantys veiksniai: elektromobilio baterijos talpa, įkrovimo stotelės tipas (AC, kintamos srovės, arba DC, nuolatinės srovės) bei galia ir paties elektromobilio maksimali palaikoma įkrovimo galia.
„Vairuotojams dažniausiai tenka derinti skirtingus įkrovimo būdus, atsižvelgiant į kelionės trukmę, tikslą ar esamą vietą. Greito įkrovimo stoteles (DC) dažniausiai galima rasti keliuose, miestuose, prie prekybos ar laisvalaikio centrų, lankytinose vietose. Šių stotelių galia gali siekti iki 300 kW, todėl pusvalandžio gali užtekti įkrauti net iki 80 proc. baterijos talpos“, – sako L. Doraitė-Gudavičienė.
Ekspertė taip pat priduria, kad tokiai įkrovimo įrangai reikalingos nemažos investicijos, todėl dažniau galima sutikti vadinamąsias vidutinio greičio įkrovimo stoteles, kurios būna įrengiamos tiek miestuose, tiek elektromobilių savininkų namuose – jų maksimali galia siekia 22 kilovatus (kW). Tokiomis stotelėmis vairuotojai dažniausiai naudojasi turėdami galimybę automobilį palikti bent kelioms valandoms. Tai itin dažnas sprendimas biuruose ar verslo centruose, kur žmonėms tenka praleisti visą darbo dieną – atvykus į darbą savo elektromobilį galima palikti įkrauti, o darbo pabaigoje baterija jau bus pilna.
„Svarbu prisiminti, kad niekada nereikėtų pilnai iškrauti elektromobilio baterijos, nes taip trumpinamas jos gyvavimo laikas. Ilgesnį laiką laikyti pilnai įkrautos baterijos irgi nerekomenduojama. Optimalu, kai jos įkrovimo lygis svyruoja tarp 20 ir 80 proc.“, – pataria pašnekovė.
Priklauso nuo vairuotojo pasirinkimo
Namuose taip pat galima įkrauti elektromobilį. L. Doraitė-Gudavičienė sako, kad tai įmanoma padaryti keliais būdais: su įkrovimo stotele ar tiesiog iš elektros lizdo. Visų pirma, įkrovimo stotelės pasirinkimas priklauso nuo turimo namų įvado ir paties elektromobilio galimybių. Jeigu turimas elektromobilis yra vienfazis, jam gali tikti ir 7,4 kW stotelė, tačiau daugumai elektromobilių reikalingos 11 kW ar 22 kW galios įkrovimo stotelės. Be to, egzistuoja ir kitas, ne toks efektyvus įkrovimo būdas, kai elektromobilis įkraunamas tiesiogiai iš 230V tinklo.
„Saugumo sumetimais reikėtų vengti įkrovimo iš elektros tinklo, ypač, jei kištukiniai lizdai yra seni. Jei elektromobilio savininkas vis tik neplanuoja įsirengti stotelės ir ketina įkrauti iš „rozetės“, vertėtų įsitikinti, kad esama elektros instaliacija yra tvarkinga, o specialų įkrovimo kabelį reikėtų nustatyti mažesniu galingumu – taip išvengsite laidų kaitimo, jei įkrovimas truks daugiau nei kelias valandas“, – rekomenduoja ji.
Pasaulinės statistikos duomenimis, apie 70 proc. žmonių nakties metu elektromobilius įkrauna naudodami įkrovimo stoteles ar kištukinius lizdus. „Avariniu“ vadinamas įkroviklis dažniausiai būna elektromobilio komplektacijoje, tačiau šis įkrovimo būdas yra ne toks efektyvus, kadangi pilnai įkrauti bateriją gali užtrukti net iki 4-ių kartų ilgiau, lyginant su įkrovimu iš stotelės.
Daugiabučiuose gyvenantys žmonės įsirengti įkrovimo stotelę gali tik turėdami nuosavą stovėjimo vietą lauko ar požeminėje parkavimo aikštelėje. Ekspertė primena, kad prieš įrengiant tokią stotelę teks pasirūpinti gyventojų balsavimu ar namo bendrijos pirmininko sutikimu ir projekto suderinimu su namo administratoriumi.
„Taip pat itin svarbu įvertinti, ar namų elektros infrastruktūra geba eksploatuoti papildomą įrangą, kurią ketinate įdiegti. Dažnai kalbama apie dinaminius galios valdiklius, tačiau jie pasitarnauti gali tik tuo atveju, jei turima įvado galia yra šiek tiek didesnė, nei pačios stotelės galia. Priešingu atveju – gali tekti didinti elektros įvado galią. Tiesa, teko girdėti samprotavimų, jog neverta įrenginėti stotelės lauke – esą krituliai gali jai pakenkti, tačiau iš tiesų viskas priklauso nuo stotelės IP ir IK saugos klasių. Pavyzdžiui, jeigu stotelės IP klasė yra žema, ji tikrai nebus tinkama montuoti lauke“, – dalinasi L. Doraitė-Gudavičienė.
Ji primena, kad esminis kriterijus renkantis įkrovimo stotelę turėtų būti su elektromobilio vidiniu keitikliu suderinamas stotelės galingumas, kuris neturėtų viršyti turimo elektros įvado galios.
„Galingumą reikėtų rinktis pagal turimo elektromobilio specifikacijas. Tokiu būdų maksimaliai optimizuosite įkrovimo laiką ir nepermokėsite už tai, ko nereikia. Priklausomai nuo modelio, elektromobiliams gali būti reikalingos vienfazės 7,4 kW galios arba trifazės 11 kW galios įkrovimo stotelės. Tiems, kurie turi pakankamą įvado galią, puikiai pasitarnaus universali ir su visais modeliais suderinama 22 kW galios AC tipo įkrovimo stotelė“, – reziumuoja pašnekovė.
