Vis dar skaičiuojami savaitės pradžioje per Lietuvą praūžusios audros nuostoliai: krušos sudaužyti automobiliai, šiltnamiai, namų stogai ir sienos, vėjo išvartyti medžiai. Pažeidimų neišvengė ir saulės elektrinės – jų modulius taip pat gadino kruša, o žaibo išlydžiai trikdė inverterių veiklą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Po šios savaitės audros, kuri buvo išties išskirtinio masto, iš klientų gavome keletą prašymų įvertinti galimą žalą saulės elektrinėms, visi jie susiję su krušos padarytais pažeidimais. Kalbant apie nutolusius saulės parkus, juose didesnių pažeidimų neužfiksavome. Apskritai saulės parkuose rizika yra kiek mažesnė, nes jie įrengiami atvirose vietose, kur nėra medžių ar kitų objektų, galinčių apgadinti modulius“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovė Domantė Navarskaitė.
Pasak draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ turto draudimo rizikų vertintojo Aivaro Tumėno, bendrovėje po pastarosios audros kol kas užfiksuoti 24 atvejai, kuomet buvo apgadintos saulės elektrinės, tačiau žalos vis dar registruojamos, todėl skaičiai nuolat kinta.
„Kadangi saulės elektrinės dažniausiai montuojamos ant stogų, tai gyventojai ne visada gali tiksliai įvertinti, kokia žala padaryta, tam reikia kviestis specialistus. Pastaroji audra pasižymėjo itin stambia kruša, kuri skaldė stogų dangą, nuo jos nukentėjo ir saulės elektrinių moduliai“, – vardija A. Tumėnas.
Taip pat draudikai fiksavo keletą atvejų, kai dėl žaibo išlydžių ar nutrūkus elektros įtampai buvo sugadinti saulės elektrinių inverteriai. Nepaisant to, D. Navarskaitė tikina, kad elektrinės žaibavimo metu išjunginėti nebūtina. Svarbu, kad elektrinė turėtų įžeminimą. Taip pat, padėtų žaibolaidis, o maksimaliai apsaugai būtų galima papildomai įsirengti viršįtampių ribotuvą.
Nors gyventojai dažnai baiminasi, kad stiprūs uraganiniai vėjai nuplėš saulės modulius nuo stogų, pasak D. Navarskaitės, to atsitikti negali, nes moduliai yra tvirtai sujungiami su stogo konstrukcija. Iš draudimo bendrovių žinome, kad yra pasitaikę tik tokių atvejų, kai nuo vėjo nukentėjo ant plokščių verslo įmonių stogų sumontuotos saulės elektrinės, kurios paprastai laikomos papildomo balasto pagalba, kilus labai stipriems vėjams konstrukcijos jo neatlaikė.
„Tokias nelaimes gali lemti ir neteisingas modulių sumontavimas, jei meistrai ar bendrovė neturi šioje srityje reikiamos patirties ir žinių. Tarp dažniausių montavimo klaidų yra blogai suveržiamos konstrukcijos, paliekami atviri laidai, kuriuos stiprus vėjas gali nutraukti, netinkamai užsandarinamas stogas, neteisingai apskaičiuojamos vėjo apkrovos. Skaudžiausia, kad dažnai defektai paaiškėja tik tada, kai jau per vėlu, o saulės elektrinė ar jos įranga būna sugadinta audros. Todėl visada raginame negailėti laiko ir pastangų renkantis patikimą saulės elektrinės rangovą“, – teigia D. Navarskaitė.
Paklausta, kaip gyventojai galėtų apsaugoti savo saulės elektrines, pašnekovė sako, kad jų, kitaip nei automobilių ar kilnojamų daiktų, artėjant audrai po stogu nepaslėpsi, todėl vienintelė patikima apsaugos priemonė yra draudimas.
„Turint draudimą, saulės elektrinę įrengę specialistai pirmiausiai įvertina padarytą žalą, o vėliau gyventojai kreipiasi į savo draudimo bendroves, tad nuostoliai yra atlyginami. Jei žmogus patyrė nuostolių dėl stichijos, bet neturi draudimo, tuomet mes jam galime suteikti technines remonto ar įrangos pakeitimo paslaugas, tačiau už jas jis mokėti turės pats, tokiems atvejams nėra teikiamas garantinis įrangos draudimas.
Vis tik pastebime, kad kasmet vis daugiau gyventojų draudžia turtą, o kartu ir saulės elektrines“, – aiškina ekspertė.
Patyrusiems ar manantiems, kad patyrė žalą gyventojams draudimo bendrovės atstovas A. Tumėnas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Stichijos padarytus apgadinimus reikia nufotografuoti ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.
