Ar išmontuoti šaldytuvą, jeigu jis įmontuotas į baldus? Ar supakuoti seną skalbimo mašiną į dėžę? Ar priimate ir spausdintuvo kasetes? Kreipiausi dėl orkaitės, ar galite kartu išsivežti ir plaukų džiovintuvą? Ar išimti iš elektrinio dantų šepetuko baterijas? Gyventojams, susiruošusiems atsisveikinti su nebenaudojama buitine technika ir elektronika, kyla įvairiausių klausimų, rašoma Aplinkos apsaugos instituto pranešime.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dažniausiai pasitaikančias situacijas apžvelgia seną buitinę techniką ir elektroniką nemokamai iš bet kurios Lietuvos vietos išvežančios ir prekybos bei verslo centruose esančias talpas smulkiai elektronikai ir baterijoms prižiūrinčios įmonės „Man rūpi rytojus“ vadovas Vladimir Jankoit.
Pasak jo, svarbiausia taisyklė, kurią reikia žinoti visiems, užsisakiusiems nemokamą senos buitinės technikos išvežimą – turime pasirūpinti, kad ji patektų tik į teisėtų atliekų tvarkytojų, dirbančių pagal aukščiausius standartus, rankas. Tik taip bus užtikrinta, kad elektronikos ir baterijų atliekos bus panaudotos pakartotinai arba perdirbtos bei atgauta maksimaliai naudingų medžiagų.
Užsisakius nemokamą buitinės technikos išvežimą iš namų, reikėtų norimus atiduoti prietaisus atjungti nuo dujų, elektros, vandens ir kitų sistemų, o jeigu įranga montuojama į baldus – ją išmontuoti.
„Tačiau ardyti, karpyti laidų ar pakuoti jums nebereikalingos technikos tikrai nereikia. Taip pat nebūtina jos niekur nešti – jeigu reikės, mūsų komanda užlips į bet kurį daugiabučio namo aukštą ir nusineš net sunkiausią šaldytuvą. Tiesa, kartais bus paprasčiau, jei sutartą dieną įrenginį paliksite laiptinėje prie savo buto durų arba gatvėje prie vartų, jei gyvenate nuosavame name. Tokiu atveju nereikės mūsų būtinai laukti namie“, – pasakoja V. Jankoit.
Atvykę skalbimo mašinos, išveš ir lygintuvą
Iškvietus „Man rūpi rytojus“ komandą išvežti, pavyzdžiui, seną skalbimo mašiną, tikrai galėsite kartu atiduoti ir nebereikalingą smulkią elektroniką – lygintuvą, telefoną, vaikišką elektroninį žaislą ir pan. Tiesa, daiktus ir maistą iš buitinės technikos reikėtų išsiimti.
„Kartais šaldytuve netyčia lieka koks stiklainis, o nešant atsidaro durelės, jis iškrenta ir sudūžta. Tad prašome gyventojų įsitikinti, kad atiduodama buitinė technika yra tuščia. Būna atvejų, kai skalbimo metu sugenda skalbimo mašina ir joje lieka vandens. Tokiu atveju taip pat reikėtų pasirūpinti, kad vanduo būtų išpumpuotas, nes išnešant skalbimo mašiną gali kilti nepatogių situacijų“, – teigia V. Jankoit.
Tarp atiduodamos nebereikalingos technikos gana dažnai pasitaiko ir senų spausdintuvų. Juos atiduodantiems žmonėms kyla klausimų, ar elektronikos surinkėjai gali paimti ir spausdintuvų kasetes. Atsakymas „taip“, tačiau tik tiek kasečių, kiek atiduodama spausdintuvų. Likusias reikėtų priduoti tokias atliekas priimantiems atliekų tvarkytojams. Beje, „Man rūpi rytojus“ komanda dažnai sulaukia ir prašymų išvežti senus baldus, vonias ir pan. Tačiau „Man rūpi rytojus“ specializuojasi elektronikos ir baterijų atliekų surinkime, todėl norinčiuosius atsikratyti senų baldų, vonių ir kitų panašių daiktų, nukreipia į įvairiuose miestuose veikiančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Pas atliekų tvarkytojus patekusi nebereikalinga buitinė technika ir elektronika gali būti prikelta naujam gyvenimui ir padovanota tiems, kam jos labiausiai reikia.
„Dažniausiai pas mus patenka sulūžusi, sugedusi technika. Tačiau kartais gyventojai atiduoda veikiantį prietaisą, nes tiesiog nusipirko naują. Būtų gerai, jei jie mus apie tai informuotų – tada mums jį pritaikyti pakartotiniam panaudojimui būtų lengviau“, – paaiškino V. Jankoit.
Elektronika ir baterijos į talpą – tik be maišelių
Kelis svarbius dalykus reikėtų atsiminti ir tiems, kurie nori atsisveikinti su smulkia elektronika ar baterijomis. V. Jankoit pataria nepamiršti ištrinti visų asmeninių duomenų iš atiduodamų telefonų, kompiuterių, laikrodžių ir panašių įrenginių.
Taip pat, jeigu įmanoma, reikėtų iš prietaiso išimti baterijas ir jas išmesti į atskirą – baterijoms skirtą skyrelį elektronikos ir baterijų atliekų talpose.
„Dažnai gyventojai į prekybos centruose, ofisuose ir kitose vietose esančias smulkios elektronikos ir baterijų atliekų talpas atneša didesnį ar mažesnį maišelį nebereikalingų daiktų, tad noriu atkreipti dėmesį, jog į talpas reikėtų mesti tik elektroniką ir baterijas, o ištuštintus maišelius pasilikti tolimesniam naudojimui arba išmesti į plastiko, popieriaus ar tekstilės atliekų konteinerius“, – sakė V. Jankoit.
VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ vadovė Veronika Masalienė priminė, kad elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo sistema yra nuolat plėtojama ir pritaikoma gyventojų patogumai, nes šios atliekos, išmestos bet kur, gali užteršti aplinką. Tačiau jei tokias atliekas perduosime teisėtiems atliekų tvarkytojams, aplinkos neteršime, o prisidėsime prie jos puoselėjimo. Nes kuo daugiau elektronikos ir baterijų atliekų bus panaudota pakartotinai arba perdirbama, tuo daugiau išteklių sutaupysime ir sumažinsime taršą.
Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.