Renkantis oro kondicionierių arba šilumos siurblį pagrindiniu kriterijumi daugeliui tampa įrenginio kainos, kokybės ir našumo santykis. Tačiau, kaip rodo tyrimų bendrovės „Spinter“ apklausa, daugelis gyventojų nežino, kaip vertinti įrenginių efektyvumą ir dažnai tiesiog pasikliauja kaimyno patarimu.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Toli gražu ne visi tautiečiai našumo ir savybių klausimus gerai išmano, bet tikrai nemaža dalis ateina jau šį tą paskaitę apie oro kondicionavimo įrenginius. Arba bent jau pasikalbėję su kaimynais ar draugais. Taip yra su daugeliu technologinių naujovių. Pasistato kažkokią naujovę vienas iš kaimynų, o kiti ima galvoti – „gal ir man reikia“, – pasakoja su „Panasonic“ technika dirbančios Kauno šildymo ir vėdinimo įrangos montavimo bendrovės UAB „ARX Technologies“ direktorius Rytis Spūdys.
Paklaustas ar dažnai lietuviai įsigyja ir prašo sumontuoti jiems netinkamus įrenginius, pavyzdžiui, per silpnus, per galingus arba neefektyvius, specialistas tikina to neleidžiantis.
„Stengiamės padėti klientams išvengti klaidų – parenkame, sukomplektuojame ir sumontuojame atitinkamos galios įrangą pagal turimas patalpas, langų orientaciją, temperatūrą ir kitus parametrus. Su tais, kurie įrangą perka tiesiog dėžutėse – siunčiasi iš pigesnių šalių ar pasiima atlikusį kaimyno įrenginį – apskritai nelabai norime bendradarbiauti. Tai sukelia problemų, nes jei žmogus nusipirko nekokybišką ar jo patalpoms tiesiog netinkantį daiktą, nesvarbu, kaip gerai techniką sumontuosi, vis tiek liksi kaltas, kad prietaisas nedirba taip, kaip pirkėjas įsivaizdavo“, – patirtimi dalijasi R. Spūdys.
Jis įspėja ir dėl Kinijos bei kitų šalių nežinomų gamintojų prietaisų. Šie dažnai būna pigesni už rinkos senbuvių techniką, tačiau jų parametrai – laužti iš piršto.
„Pavyzdžiui, europietiški arba japoniški įrenginiai, ypač vadinamieji skandinaviški modeliai, kurie skirti šiaurės šalims, yra išbandyti visų gamtos kaprizų sąlygomis. Žmogus niekada nenusivils, nes jie tiesiog dirba kaip nurodyta. Tuo metu kiniški agregatai, kai pasižiūri jų parametrus, atrodo lyg tai būtų perpetuum mobile (lot. mechanizmas, kuris kartą paleistas, veikia, nereikalaudamas energijos tiekimo). Iš tikrųjų prie 10 ar net 7 laipsnių žemiau nulio jie jau pradeda strigti“, – šmaikštauja specialistas.
Kas yra SEER ir SCOP?
Rolandas Kuprys, „Panasonic Heating & Cooling Solutions“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims pažymi, kad SEER (Seasonal Energy Efficiency Ratio) ir SCOP (Seasonal Coefficient of Performance) koeficientai nurodo metines vėdinimo ir šildymo prietaisų energijos sąnaudas bei efektyvumą. SEER yra bendras įrenginio energijos vartojimo efektyvumo koeficientas per visą vėsinimo sezoną, apskaičiuojamas norminį metinį vėsinimo poreikį padalijant iš metinių elektros energijos sąnaudų vėsinimui. SCOP – bendras įrenginio energijos vartojimo efektyvumo koeficientas per visą šildymo sezoną, apskaičiuojamas norminį metinį šildymo poreikį padalijant iš metinių elektros energijos sąnaudų šildymui.
„Kaip pirkdami automobilį žiūrime, kiek degalų jis naudos nuvažiuoti 100 km, taip ir vėsinimo įrenginių atveju reikėtų pasverti jo našumą ir įsitikinti, ar parametrai atitinka jūsų poreikius. Oro kondicionierių ir šilumos siurblių efektyvumą galima įsivertinti pagal SCOP ir SEER parametrus. Šie rodikliai leis apskaičiuoti, kiek energijos jis sunaudos per metus, o tai padės apskaičiuoti, kiek iš viso jums kainuos komfortiško mikroklimato užtikrinimas namuose. Pavyzdžiui, lygindami įrenginius, susumuokite įrenginio kainą ir pridėkite jo 5 metų eksploatavimo kaštus. Laimi ne tas, kas sumoka mažiau įsigydamas, bet tas, kuris moka mažiau kas mėnesį viso eksploatavimo metu“, – sako Rolandas Kuprys, „Panasonic Heating & Cooling Solutions“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims.
Paprastai sakant, kuo didesnis įrenginio specifikacijoje nurodytas SEER ir SCOP koeficiento skaičius, tuo geresnis yra jo našumas – prietaisas padaro tą patį darbą su mažesnėmis energijos sąnaudomis.
„Jei pardavėjas arba montuotojas nustato, kad jūsų patalpai reikės 5 kW įrenginio – tai ir lyginkite skirtingų gamintojų modelius pagal šiuos parametrus. Taip aiškiai matysite, ar verta rinktis vieną, ar kitą įrenginį. Būkite budrūs: pigesni galimai vilios savo mažesne pradine kaina, tačiau daugiau pasidomėję, dažnu atveju pamatysite – arba jie naudoja daugiau energijos, arba turi kitų ydų Tad gali būti, kad po poros metų naudojimo brangesnis įrenginys pasirodys iš tikrųjų esąs pigesnis, ypač šiais, elektros kainų svyravimo laikais“, – aiškina R. Kuprys.
Kaina ir poveikis aplinkai
Dr. Kęstutis Čiuprinskas, „Vilnius Tech“ Pastatų energetikos katedros lektorius, mini, kad įrenginių našumas svarbus tiek gyventojams, sunaudojamos elektros ir jos kainos aspektu, tiek visai planetai, tvarumo aspektu. Mat energijos gamyba vis dar yra gana didelis taršos šaltinis.
„Vėsinimui naudojame elektrą. Jos kilovatvalandė (kWh) yra pastebimai brangesnė už šilumos. Bet iš vienos elektros kWh, priklausomai nuo įrangos efektyvumo, galima pagaminti apie 3-4 kWh vėsos. Tad matematika čia nesudėtinga – sunaudotų elektros kilovatvalandžių skaičius bus atitinkamai 3 arba 4 kartus mažesnis, nei pagamintas vėsos kiekis, todėl kuo efektyvesnę įrangą naudosime, tuo mažiau mokėsime už vėsinimui sunaudotą elektrą ir tuo mažiau teršime planetą“, – dėsto Dr. K. Čiuprinskas.
Aplinkosaugos požiūriu taip pat svarbi, o gal net svarbesnė, pasak jo, yra įrenginių surinkimo ir jų komponentų kokybė, mat iš įrangos ištekėję šaldymo agentai greitai garuoja ir atmosferą šildo tūkstančius kartų labiau nei CO₂ (skaičiuojant poveikį, daromą to paties kiekio medžiagų).