Po kilimu paslėpti laidai, ilgintuvai, į kuriuos įjungta daug galingų elektros prietaisų, klibantys ar net kibirkščiuojantys elektros lizdai – tai tik keletas grėsmingų netinkamo elgesio su elektra pavyzdžių, kurių galima aptikti ne vienuose namuose.
Per 4 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 2613 gaisrų, 7,7 proc. (arba daugiau kaip 200) jų sukėlė prietaisų ir elektros instaliacijos gedimai. Ekspertas įvardijo dažniausiai lietuvių daromas klaidas ir pataria, ką reikėtų padaryti, kad namus aplenktų nelaimingi atsitikimai, o elektros sistema bei prietaisai veiktų nepriekaištingai.
JAV gegužė kasmet skelbiama elektros saugumo mėnesiu. Nors Lietuvoje tokios tradicijos nėra, specialistai atkreipia dėmesį, jog dabar, artėjant vasaros atostogų sezonui – geriausias metas pasirūpinti ir patikrinti savo būsto elektros ūkio „sveikatą“.
2 priežastys, dėl kurių dažnai kyla gaisrai
Energijos valdymo bendrovės „Schneider Electric“ inžinierius Arnoldas Minelga įvardija dvi dažniausiai pasitaikančias elektros instaliacijos problemas, dėl kurių kyla gaisrai ir įvyksta nelaimingi nutikimai namuose.
„Pirmoji – tai elektros linijų perkrova, dėl kurios gali nukentėti ne tik elektros technika, bet ir kilti gaisras“, – pažymi A. Minelga. „Elektros linijos dažnai perkraunamos, kai į vieną kištukinį lizdą prijungta per daug elektros prietaisų. Tipinis pavyzdys, kokį galima pamatyti dažno lietuvio namuose: prie kištukinio lizdo prijungtas ilgintuvas, o į jį sujungta daug įvairių elektros prietaisų. Daugelis žmonių net nesusimąsto, jog tai gali tapti skaudžių nelaimių židiniu“, – sako „Schneider Electric inžinierius.
Elektros linijos perkrova gali įvykti ir dėl prietaiso gedimo ar nepriežiūros. Pavyzdžiui, nuo dulkių užsikimšę kondicionieriaus filtrai neleidžia prietaisui pasiekti nustatytos temperatūros, todėl jis nuolat pučia orą maksimaliu pajėgumu. „Kondicionieriai maksimaliu galingumu arba netgi šiek tiek viršydami galią gali veikti trumpą laiką (iki kelių ar keliolikos minučių) – tam elektros instaliacija būna parengta, tačiau kai tai trunka ilgą laiką (kelias valandas ar paras), tuomet ir kyla pavojus elektros instaliacijai. Jeigu namuose sudėtos tinkamos apsaugos, perkrovos atveju jos tiesiog suveiks ir atjungs perkrautą liniją. Tačiau jei apsaugos neveikia tinkamai, tuomet gali kaisti prietaisai, kabeliai, sujungimai, o tai jau tampa potencialiu gaisro židiniu“, – įspėja A. Minelga.
Antroji galimų nelaimių namuose priežastis – netinkamai parinktos, suprojektuotos ar sumontuotos apsaugos. Todėl jos gali suveikti per anksti, per dažnai ar per vėlai, kuomet jau būna perkaitusios tam tikros elektros instaliacijos dalys ar prietaisai.
Pasak eksperto, norint išvengti tokių sutrikimų, reikia elektros prietaisus naudoti taip, kaip numatyta būsto elektros plane. „Jei elektros lizdas suprojektuotas skalbyklei, tuomet reiktų jį tam ir naudoti, o norint galingesnius prietaisus perkelti į kitą vietą, reikėtų pasitarti su elektriku. Grėsmę saugumui namuose kelia ir nekokybiška elektros instaliacija, pavyzdžiui, nekokybiškai pritvirtinti kontaktai, pertempti laidai, kabeliai, pažeista laidų izoliacija. Visa tai gali sukelti perkaitimą, srovės nuotėkį, kibirkštis – dėl to kyla didelė gaisro, žmogaus sąlyčio su elektros srove ar kito pavojaus rizika“, – įvardija A.Minelga.
Kokie simptomai išduoda namų elektros sistemos gedimus ir kada kviesti elektriką?
Kaistantys laidai, kontaktai, kištukiniai lizdai ir ilgintuvai, nuolat suveikianti apsauga – tai akivaizdžiausi signalai, jog namų elektros instaliacijai nedelsiant būtina patikra. Pasak A. Minelgos, tokiu atveju pirmiausia būsto šeimininkai turėtų patikrinti, ar namuose tolygiai paskirstyta apkrova, t.y., ar namuose nėra kištukinių lizdų, į kuriuos sujungta per daug galingų prietaisų.
„Elektros prietaisus namuose reikėtų sujungti į skirtingas linijas ir kištukinius lizdus taip, kad visi būtų apkrauti kiek įmanoma vienodai. Rekomenduojama galingesniems prietaisams – indaplovėms, skalbyklėms, virduliams, šaldytuvams, šildytuvams skirtų lizdų nekaitalioti, nejungti jų naudojant ilgintuvus. Jei tai nepadeda, tuomet greičiausiai problemą kelia kažkuris namų elektros prietaisas – galima bandyti atjungti po vieną įrenginį ir stebėti, ar keičiasi situacija. Radus perkrovą sukeliantį prietaisą, reikėtų jį perjungti kitur ir patikrinti, ar jis nėra sugedęs“, – pataria specialistas.
Tais atvejais, kai nepavyksta rasti trikčių kaltininko, patartina kviesti elektriką, kad jis patikrintų, ar neatsirado elektros instaliacijos pažeidimų. Pasak A. Minelgos, elektriką reikėtų išsikviesti, kai nepavyksta nustatyti priežasties, kodėl namuose dažnai suveikia apsauga, tuomet, kai palietus elektros prietaisą jaučiamas dilgčiojimo pojūtis, kai ima kaisti elektros lizdas ar iš jo ima sklisti degimo arba gumos kvapas, o taip pat kai namuose atsiranda apšvietimo mirgėjimas arba šviesų pritemimas.
Pavojingiausi reiškiniai namuose
Vienas pavojingiausių reiškinių namuose – elektros linijos perkrova, kuri gali sukelti kabelių, sujungimų ar prietaisų perkaitimą ir tapti gaisro priežastimi. Nuo šio pavojaus namus saugo naudojami automatiniai jungikliai. Tinkamai juos parinkus ir kokybiškai atlikus instaliaciją, jie atlieka savo darbą – viršijus leistiną apkrovimą, atitinkama elektros linija yra atjungiama.
Elektros linijų perkrovos gali būti trumpalaikės arba ilgalaikės. Pasak A. Minelgos, tai lemia elektros srovės poveikis – jis būna dvejopas: šiluminis ir magnetinis. „Šiluminis poveikis yra ilgalaikis ir inertiškas, todėl ir apsauga esant trumpalaikei nedidelei perkrovai nesuveikia, nes elektros instaliacija tokią perkrovą atlaiko ir nėra reikalo kiekvieną kartą atjunginėti linijų, o užsitęsus apkrovai ilgą laiką (kaip pavyzdyje su kondicionieriumi su užsikimšusiu filtru) – šiluminė apsauga suveikia. Tuomet būtina nustatyti, kur vyksta perkrova, kad nekiltų gaisras. Priešingai nei šiluminis, magnetinis srovės poveikis yra momentinis, atsirandantis dėl labai didelės perkrovos. Dažniausiai tai būna vadinamas trumpasis jungimas, kada leistina srovė viršijama daugybę kartų, todėl apsaugos turi veikti itin greitai. Nuo abiejų perkrovų tipų apsaugo namuose naudojami šiuolaikiniai automatiniai jungikliai“, – paaiškina specialistas.
Srovės nuotėkis – tai kitas dažnas ir itin pavojingas reiškinys, kuris įvyksta pažeidus kabelius, sugedus prietaisui ar patekus drėgmei į elektros instaliaciją. „Todėl daugiausiai pavojų ir grėsmių kyla virtuvėje, vonios kambaryje ar lauke esantiems prietaisams. Nuotėkis reiškia, kad dalis srovės iš mūsų instaliacijos kažkur „nuteka“ ir tai gali kelti pavojų žmogui – prisilietus prie tų dalių, kur yra nuotėkis, žmogų gali nukratyti srovė. Tai gali būti sugedusio prietaiso korpusas, siena, kurioje pravestas pažeistas kabelis, vandeniu užlietas prietaisas ir pan. Tiek perkrovos, tiek nuotėkio pavojų gali sukelti ir netvarkingas montavimas – nepriveržti kontaktai, pažeisti kabeliai ir t.t., todėl svarbi yra ir darbų atlikimo kokybė“, – pažymi A. Minelga.
Kokios priemonės gali padėti apsaugoti namus?
Pasak specialisto, pagrindinės priemonės saugančios namų elektros tinklą nuo perkrovų, trumpųjų sujungimų yra automatiniai jungikliai. Apsaugai nuo srovės nuotėkių naudojamos nuotėkio relės, skirtuminės srovės jungikliai ir kiti panašūs prietaisai, kurie matuoja, ar elektros srovė teka uždaru kontūru, o nustačius, kad yra skirtumas tarp įeinančios ir išeinančios srovės, atjungia grandinę.
„Automatiniai jungikliai saugo nuo per didelės apkrovos, o nuotėkio relės – nuo žalingo elektros srovės poveikio prisilietus prie paviršiaus, kur gali įvykti nuotėkis. Projektuojant namų elektros sistemą, svarbu numatyti ir apskaičiuoti, kur ir kokie buities prietaisai bus, kokiu intensyvumu bus jie naudojami. Kai sistema įrengta – būtina laikytis šių projektinių sąlygų, nes prijungus galingus prietaisus, pvz., šildytuvus, prie kištukinių lizdų, skirtų, televizoriams ar kompiuteriams, galime sukelti perkrovą, nes ši linija galimai galėjo būti numatyta mažesnėms apkrovoms. Prietaisai, naudojami patalpose, kur galima drėgmė (virtuvės, vonios kambariai, terasos ir pan.), turi būti apsaugoti nuotėkio relėmis, o jų kištukiniai lizdai ir valdymo jungikliai turėtų turėti aukštesnę apsaugos nuo drėgmės klasę, nei naudojami sausose patalpose. Tokie yra pagrindiniai saugumo reikalavimai“, – pažymi A. Minelga.
Tiems, kas nori didesnio saugumo ir patogumo, ekspertas pataria papildomai įsidiegti stebėjimo sistemą, papildomus prietaisus, tokius kaip atkabikliai, papildomi kontaktai, galios matuokliai, kontaktoriai, laiko relės ir kt. Tokie prietaisai, pasak „Schneider Electric“ inžinieriaus, suteikia galimybę stebėti namų elektros instaliacijos būseną nuotoliniu būdu, valdyti tam tikras grandines pagal norimus algoritmus, taip pat matyti energijos suvartojimą. Tai ne tik leidžia padidinti saugumą, bet ir sumažinti energijos suvartojimą bei sutaupyti. Kai kurie iš šių prietaisų veikia daiktų interneto principu, todėl gali būti valdomi nuotoliniu būdu išmaniais įrenginiais.
Gyvenantiems nutolusiose atvirose vietovėse specialistas taip pat rekomenduoja apsvarstyti galimybę įsidiegti apsaugą nuo viršįtampių, kuriuos sukelia žaibavimai. Tai gali pakenkti lauke esančiai įrangai, tokiai kaip stebėjimo kameros, apšvietimas ir kitos elektros priemonės.
