Automobilių žibintai yra vienintelė transporto priemonės dalis, kuri leidžia pamatyti kelią, kliūtis ir pavojų tamsiuoju paros metu. Jeigu žibintai prasti, blogai šviečia, yra nešvarūs, susidėvėję ar techniškai netvarkingi, nepavyks tinkamai pastebėti visų saugiam vairavimui svarbių elementų. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad žibintų priežiūra ypač svarbi dabartiniu metų laiku, kai kelią bei eismo aplinką gerai pamatyti dažnai trukdo ir oro sąlygos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Jei žibintai blogai šviečia, nepavyks kelyje pastebėti nei kliūčių, nei duobių, todėl žibintais būtina rūpintis taip pat atidžiai, kaip ir kitomis gerą matomumą užtikrinančiomis transporto priemonės dalimis“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Kaip tinkamai prižiūrėti žibintus, A. Gučiaus teigimu, priklauso nuo vairuojamo automobilio: kada jis pagamintas ir kokie žibintai jame sumontuoti. „Prieš pora dešimtmečių pagamintose transporto priemonėse buvo montuojami stikliniai žibintai, todėl jais rūpintis beveik nereikėjo. Pakakdavo nuo jų išorės nuplauti purvą. Šiuolaikinių automobilių žibintai gaminami iš plastiko, o ši medžiaga nėra tokia atspari kaip stiklas. Intensyviai eksploatuojant automobilį, važinėjant prastesniais keliais, kuriuose gausu akmenukų ir dulkių, ar netinkamai plaunant, žibintas susibraižo ir jo paviršius tampa matinis. Toks pokytis daro didelę neigiamą įtaką šviesos sklidimui“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovas.
Pirmiausia, A. Gučius pataria patikrinti žibinto lemputės nusidėvėjimą ir, esant poreikiui, ją pakeisti, tačiau, jei žibintas yra sugadintas išoriškai arba iš vidaus, tai, pasak draudiko, gali nebepadėti. „Jei žibintas yra nudėvėtas, jo paviršius – subraižytas, yra galimybė jį poliruoti. Poliravimas nėra sudėtingas procesas, bet jį atliekant svarbu tinkamai parinkti poliravimo metodiką ir tinkamiausias medžiagas, todėl dėl šio automobilio dalių atnaujinimo reikėtų kreiptis į profesionalus“, – kalba A. Gučius.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, poliravimo metu nuimamas viršutinis žibinto sluoksnis, išlyginama po juo esantis plastikas ir žibinto išorinis paviršius vėl tampa lygus. Tačiau A. Gučius atkreipia dėmesį, kad poliravimo procedūra yra trumpalaikė ir turi būti kartojama kartą per 2-3 metus.
„Pažeistas žibinto sluoksnis pasižymi pasikeitusia spalva, subraižymais, kartais jis tampa neatsparus išorinei aplinkai ir greičiau dėvisi. Jei problema susijusi tik su žibinto išore, ji gali būti nesunkiai išspręsta poliravimu. Tačiau jei su žibinto vidumi – kai reflektorius ar stiklo vidinė pusė padengta purvu – gerą rezultatą bus sunku pasiekti ir pasitelkus poliravimą. Vidinę žibinto pusę tinkamai išvalyti yra gana sudėtinga arba net neįmanoma, todėl tokiais atvejais žibintą gali tekti keisti nauju“, – sako A. Gučius.
Pasak draudiko, žiemos rytą radus apledėjusius žibintus jokiu būdu nereikėtų jų gramdyti, grubiai valyti, pilti ant jų šiltą vandenį ar chemines medžiagas, pavyzdžiui, ledo tirpiklį. „Susidarius ledo sluoksniui galima lukterėti, kol nuo žibintų jis nutirps pats, kadangi pačios žibinte esančios lemputės gali skleisti pakankamai šilumos“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovas.
A.Gučius neigiamai vertina vairuotojų praktiką modifikuoti automobilio žibintus, įtaisant į juos konkrečiai transporto priemonei netinkamas lemputes, pavyzdžiui, ksenonines arba LED. „Modifikuoti žibintus Lietuvoje yra draudžiama, nes netinkamai parinktos ar prastai su žibintais suderintos lemputės akina bei kenkia ne tik vairuotojui, bet ir visiems kitiems eismo dalyviams“, – kalba draudikas.
Pasak A.Gučiaus, svarbu pasirūpinti ir automobilio veidrodėlių švara, o svarbiausia – langų stiklais. „Vairuotojai dažnai nepilnai nusigramdo stiklus ir važiuoja į kelią. Jei išvažiuojate apledėjusiais veidrodėliais, nematote vaizdo už savęs ir šalia esančios kitos transporto priemonės ir negalite įvertinti situacijos. Jeigu yra galimybė, reikėtų dažnai nuplauti langų stiklus. Valytuvai taip pat turi būti tvarkingi. Jeigu jie žiema būna prišalę, svarbu valytuvų neplėšti, o gražiai pašalinti ledo sankaupas ir juos išlaisvinti. Langų plovimo skysčio bakelyje žiemos metu naudokite tik šiam metų laikui skirtą skystį. Jo lygis turi būti pakankamas, nes žiemą šio skysčio sunaudojama daugiau“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.
Pasak jo, svarbu atkreipti ir į transporto priemonės priekinio stiklo būklę: seno automobilio stiklas, turintis mechaninių pažeidimų, gali sukelti pavojų prietemoje ar tamsiuoju paros metu. „Gali susidaryti atspindžiai ir bloginti matomumą. Keičiant priekinio automobilio stiklą, reikėtų vengti itin pigių variantų. Tokį pasirinkus, gali būti, kad dėl netinkamos gamybos kokybės kontrolės, vaizdas bus iškreiptas, lyg nešiotumėte ne sau priskirtus akinius. Priekinis automobilio stiklas yra integrali transporto priemonės karkaso dalis – jis eismo įvykio metu veikia ir kaip standumo elementas, iš dalies apsaugo kėbulo priekinę dalį, kad ji nesideformuotų bei sunkiai nesužalotų automobilyje esančių žmonių. Jei stiklas bus prastas arba netinkamai įdėtas, net ir nestipraus smūgio metu jis gali atsiklijuoti ir padaryti daug žalos“, – tvirtina A. Gučius.
Jis pabrėžia, kad netinkamai prižiūrimas galinis automobilio stiklas didina eismo nelaimių, važiuojant atbuline eiga, riziką. Tuo tarpu jei priekinis stiklas nešvarus ir susidėvėjęs, net ir prasilenkiant su kitu, techniškai tvarkingus žibintus turinčiu automobiliu, vairuotojas gali būti trumpai apakintas ir neišvengti avarinės situacijos.
