Saulės elektrinės žiemą pagamina pastebimai mažiau elektros energijos, palyginti su šiltuoju metų laiku. Energetikos ekspertai sako, kad lėtesnes saulės modulių darbo apsukas lemia ne tik trumpos ir sąlyginai tamsios žiemos dienos, bet ir juos užklojantis sniegas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Vadinamoji saulės modulių švaros higiena yra labai svarbi ruošiantis žiemai ir sniegui. Tobulu atveju saulės elektrinių savininkai pasirūpina papildoma vertikalia užkarda, kad moduliai sniegu būtų užpustomi kuo mažiau. Kartais, jeigu tai įmanoma, galima galvoti ir apie jų nuolydžio kampo padidinimą. Specialiai valyti tokių elektrinių žiemą nerekomenduojama ir dėl asmeninio saugumo, nes galima paslysti, nukristi, susižaloti, ir dėl rizikos pažeisti modulio paviršių, subraižyti antirefleksinę modulio dangą“, – sako energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo projektų vadovė Domantė Navarskaitė.
Saulės modulių paviršiai yra sukurti taip, kad prie jų kuo mažiau liptų dulkės, žiedadulkės, taip pat sniegas. Vis dėlto, Lietuvai šaltuoju sezonu būdingos ryškios orų permainos – nuo atlydžio iki arktinio speigo, o sniegas per žiemą gali ne kartą nutirpti, kaip ir vėl padengti lauko paviršius storu sluoksniu.
Anot ekspertės, jei po drėgnų ir sąlyginai šiltų orų periodo sulaukiame stiprių šalčių, gali būti, kad sniegas nuo saulės modulių nespės pats „nučiuožti“ žemyn.
„Tokiu atveju, jeigu būtinai norima padidinti savo saulės elektrinės efektyvumą, rekomenduočiau apsiriboti tik stogo apačia, išjudinant ir padedant nuslysti sniegui, esančiam ant stogo krašto. Aišku, tą daryti reikėtų pirmiausiai galvojant apie savo saugumą. Visgi, daugiausiai saulės elektrinių gyventojai Lietuvoje įsirengia būtent ant šlaitinių stogų, todėl jų nuolydis sniegui nukristi padeda savaime“, – pastebi D. Navarskaitė.
Tuo atveju, jeigu saulės moduliai yra pastatyti ne ant stogo, o ant žemės, iš esmės galioja tas pats principas. Sniegą būtų protingiausia nukasti nuo žemės, priešais saulės modulius, kad nuo pastarųjų slystantis sniegas nesikauptų ir neblokuotų šviesos bei saulės spindulių. Visgi nusprendus valyti modulius, reikėtų rinktis kuo mažiau agresyvias priemones, t. y. valytuvus turinčius minkštus ar gumuotus antgalius, kad būtų sumažinta modulio pažeidimo rizika.
Dalis saulės elektrinių turėtojų kartais baiminasi, kad moduliai gali neatlaikyti sniego sluoksnio. Tačiau tokia rizika būtų reali nebent ekstremaliomis aplinkybėmis, jei sniego sluoksnis susidarytų storas, tankus, drėgnas ir sunkus.
Pašnekovė aiškina, kad saulės moduliai suprojektuoti taip, kad būtų atsparūs tiek vėjo, tiek sniego apkrovai, todėl ir dėl sniego sluoksnio jaudintis neverta.
„Saulės moduliai turi savo slėgio reitingą ir kuo puikiausiai gali atlaikyti daugiau nei 500 kg/m2 sniego apkrovą, t. y. beveik metro storio sniego sluoksnį. Tokiu sniego sluoksniu užklotos elektrinės apsukos bus minimalios, bet pačiam įrenginiui jokios žalos sniegas nepadarys“, – aiškina D. Navarskaitė.
Siekiant maksimalios saulės modulių švaros žiemą įmanoma iš gamtos atkovoti kelias kilovatvalandes, bet kiekvienas saulės elektrinės savininkas turėtų sau užduoti klausimą, ar verta dėl jų rizikuoti savo sveikata ir įranga.
Vienu ekstremaliausių sniego, esančio ant saulės modulių, šalinimo būdu laikomas karšto vandens liejimas. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad čia pakišti koją gali ir oro sąlygos, ir naudojamo vandens temperatūra. Pasak jos, to tikrai nereikėtų daryti.
„Prisiminkime, kokie permainingi orai žiemą. Čia atšilo, čia grynas ledas. Pilant modulius šiltu vandeniu ir tinkamai neįvertinus oro, vanduo gali užšalti, sušokti į ledą, nuo to kentės modulių darbo efektyvumas. Jeigu vanduo bus per karštas, moduliai gali sutrūkinėti. Ir vienu, ir kitu atveju toks saulės elektrinės gelbėjimo būdas, švelniai tariant, yra abejotinas“, – sako ekspertė.
