Elektroniniai prietaisai gali sukurti iliuziją, kad pasaulis niekada nemiega – nuolat plūstančios naujienos ir žinutės, aktyvūs profiliai įvairiuose socialiniuose tinkluose ir ištisą parą transliuojami filmai. Tačiau psichologė Vitalija Navickė sako, kad sakingai naudojami elektroniniai prietaisai miego kokybę gali netgi pagerinti ir pranešime žiniasklaidai pataria kaip atrasti tinkamą balansą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Kaip gyvenime nėra tik juodos ir baltos spalvos, taip ir technologijos bei socialiniai tinklai turi būti naudojami atsakingai ir jų „nepadauginant“. Tačiau naudojant juos saikingai ir „įdarbinant“ prietaisus teisinga linkme, galima netgi pagerinti miego kokybę, mažinti stresą ir gerinti psichologinę būseną“, – sako V. Navickė.
Mėlynoji šviesa – miego priešas
Miego higiena – pasikartojantys ritualai, kuriuos kas vakarą darome prieš užmigdami. Nors tai gali atrodyti ne itin reikšminga, jų laikytis būtina, nes jie lemia fizinę ir psichologinę žmogaus būseną. Kompiuteris ir telefonas skleidžia mėlynąją šviesą, o viena iš miego higienos dalių – šviesos pritemdymas ir sumažinimas likus kelioms valandoms iki miego.
„Mėlynoji šviesa mažina miego hormono melatonino gamybą. Taip pat naudodamiesi elektroniniais prietaisais prieš miegą mes įeiname ne į parasimpatinę nervų sistemos būseną, kuri būdinga prieš užmiegant, bet į simpatinę, proto aktyvavimo būseną. Jeigu prieš miegą telefone paskaitome įdomesnį straipsnį, smegenys aktyvuojasi ir užmigti gali būti ženkliai sunkiau“, – sako psichologė.
Toks elektroninių prietaisų naudojimas taip pat sutrikdo smegenų aktyvaciją ir lova ima sietis ne su miegu, o su veiksmu. Pasak specialistės, tada net ir norint lovoje prisišaukti miegą būna kur kas sunkiau.
„Televizoriaus žiūrėjimas prieš užmiegant taip pat nėra miego kokybei palankus įprotis. Pirmos iš keturių miego stadijų metu, miegas būna paviršutinis, o mes tampame labai jautriais išoriniams dirgikliams. Jeigu žmogus žiūri filmą ir jo metu užmiega, didesnis garsas gali pakelti iš pirminės miego būsenos ir sugadinti miego ritmą“, – teigia V. Navickė.
Žala – įvairiapusė
Per intensyvus technologijų vartojimas gali sukelti priklausomybę, vaikų ir paauglių tarpe gali lemti prastesnį emocinį reguliavimą bei menkesnius socialinius įgūdžius. Tokiems vaikams sunku užmegzti gyvą ryšį ir palaikyti pokalbį.
„Priklausomybę elektroniniams prietaisams gali išduoti ir kiti priklausomybėms būdingi požymiai: sumažėjęs domėjimasis aplinka ir savimi, tuo pačiu ir miego kokybe. Tai patiriantiems žmonėms būna sunkiau konstruktyviai spręsti situacijas, pavyzdžiui, jei žmogui liūdna, jis lengvai gali nueiti į savidestrukciją“, – pasakoja psichologė.
Pasak jos, ši priklausomybė sukelia sunkumus ne tik tai išgyvenančiam žmogui, bet ir aplinkiniams. Jie jaučiasi atstumti ir susirūpinę dėl artimo žmogaus, kuris pastoviai įnikęs į elektroninius prietaisus. Gali prastėti darbo efektyvumas ar mokyklos lankomumas, taip pat sumažėja fizinis aktyvumas, kuris svarbus ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai.
„Į socialinius tinklus įnikę žmonės dažnai į psichologo kabinetą ateina su savivertės problemomis. Jiems atrodo, kad jie nevykę, o kitiems viskas sekasi kur kas geriau. Socialiniai tinklai sukelia daug emocinių problemų – gėdą dėl savo gyvenimo, nepasitikėjimą savimi, didina socialinę izoliaciją. Jeigu žmogus turi polinkį į tam tikrus sutrikimus, gali paskatinti išsivystyti depresiją“, – priduria specialistė.
Teigiami sveikatos pokyčiai
Pasak psichologės, saikingai vartojami elektroniniai prietaisai gali atnešti ir teigiamų pokyčių sveikatai: „Visada rekomenduoju žiūrėti filmus, kurie padeda suprasti ne tik savo, bet ir kitų psichologinę būseną. Itin naudingos internetinės programėlės, kurios suteikia psichologinę pagalbą visame pasaulyje gimtąja kalba. Meditacinės programėles gali būti itin naudingos sveikatai palankių įpročių vystymui, jos padeda įvardyti savo emocijas ir stebėti kaip jos kinta. Taip pat gali didinti sąmoningumą – tie, kurie turi migreną gali stebėti migrenos epizodus, kas juos sukelia ir koks jų dažnumas. Tas pats galioja ir miegui – stebėti miego kokybę, trukmę“.
Prie geresnės psichologinės sveikatos taip pat prisideda judėjimas. Judėti kasdien motyvuoja ir išmaniosios technologijos – telefonai ar laikrodžiai, skaičiuojantys žingsnius. V. Navickė atkreipia dėmesį, kad, jeigu daugiau judėsime – patirsime mažiau streso, geriau miegosime ir mūsų smegenys kokybiškiau dirbs.
Jeigu visgi nepavyksta sumažinti streso lygio, psichologė pataria pasinaudoti ir kitomis išmaniuosiuose įrenginiuose esančiomis funkcijomis.
„Aš naudoju laikrodyje esančius įvairius kvėpavimo pratimus, nes kvėpavimas ir gebėjimas jį panaudoti streso būsenoje padeda įsižeminti, nepratrūkti esant intensyvioms emocijoms ir netgi padeda užmigti, kai nepavyksta“, – savo įpročiais dalijasi psichologė.
