Viena įkrova nuvažiuojamas atstumas. Kalbėdami apie elektromobilius, vairuotojai šį parametrą linksniuoja bene dažniausiai ne tik dėl jo svarbos eksploatuojant elektra varomas transporto priemones, bet ir dėl gausybės su tuo susijusių klausimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Elektromobilis (gamintojo nuotr.)
Aršiai tarpusavyje konkuruojantys kai kurie automobilių gamintojai neretai linkę nurodyti maksimalius skaičius, kuriuos paversti realiomis sąlygomis nuvažiuotais kilometrais gali būti išties nepaprasta. Dar blogiau, kai į šiuos niuansus neįsigilinę vairuotojai pervertina turimo elektromobilio galimybes ir, užuot mėgavęsi ekologiškomis ir moderniausiomis kelionėmis, ima nerimauti, ar pavyks pasiekti numatytą tikslą.
Vis dėlto internete jau galima aptikti nemažai informacijos apie nepriklausomų specialistų atliktus bandymus. Jie leidžia susidaryti platesnį vaizdą apie elektromobilių įveikiamus atstumus. Sugretinus daugiau informacijos galima užčiuopti ir tam tikras tendencijas – kurie elektromobiliai bet kuriomis sąlygomis nuvažiuos daugiau.
Pavyzdžiui, nepriklausomi bandytojai pažymi, kad ganėtinai tikslius vertinimus pateikia „Tesla“, o populiarus Didžiosios Britanijos automobilių portalas „Carbuyer“ šiuo aspektu išskiria Pietų Korėjos gamintojus „Hyundai“ ir „Kia“.
Testai ir realybė
Elektrifikuoto transporto entuziastas Tadas Ratkevičius sako, kad, siekdami standartizuoti viena įkrova nuvažiuojamo atstumo matavimus, Europoje parduodamų elektromobilių gamintojai jau kurį laiką dažniausiai pateikia pagal WLTP (angl. World Harmonised Light Vehicles Test Procedure) metodiką nustatytus skaičius. Tačiau, specialisto teigimu, net ir šie matavimai turėtų būti vertinami ganėtinai kritiškai.
„Dėl ko šie skaičiai gali prasilenkti su realybe? Tai suprasime įdėmiau pažvelgę į pačią WLTP metodiką. Jų testai vyksta 30 minučių, per kurias nuvažiuojami 23 kilometrai. Bandymai atliekami keturiais režimais, imituojant realias aplinkybes: važiuojant lėtai, vidutinišku, dideliu ir labai dideliu greičiu.
Didžiausias per bandymus pasiekiamas greitis yra 131,3 km/val., bet juo nuvažiuojamas nedidelis atstumas, todėl vidutinis greitis siekia 46,5 km/val. ir rodo, kad didesnė dalis distancijos įveikiama imituojant miesto ciklą, kuris elektromobiliams yra taupesnis“, – atskleidžia T. Ratkevičius.
Tačiau, kaip pažymi pašnekovas, labiausiai antakius kilstelėti priverčia faktas, kad WLTP testai atliekami 23 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje, kuri dauguma atvejų yra ideali elektromobilių eksploatacijai, tačiau neatspindi mūsų regiono poreikių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šilčiausio mūsų šalyje liepos mėnesio vidutinė temperatūra 1991–2020 metais siekė 18,3 laipsnio šilumos, o metinė – 7,3 laipsnio. Žema temperatūra didina elektromobilių akumuliatorių vidinę varžą ir sumažina energijos vartojimo efektyvumą.
„Elektromobiliams, skirtingai nei vidaus degimo varikliais varomam transportui, temperatūrų svyravimai daro didžiulę įtaką. Jeigu benzinu ar dyzelinu varomas automobilis pasikeitus sąlygoms suvartos pora litrų degalų daugiau, vairuotojas tiesiog bus priverstas dažniau užsukti į degalinę. Su elektromobiliu galimos paklaidos gali reikšti grėsmę nepasiekti kelionės tikslo ar net negebėti tiksliai jo numatyti“, – skirtumą pabrėžia T. Ratkevičius.
Pasak elektromobilių žinovo, nepakankamai įsigilinę vairuotojai gali nusipirkti elektromobilį ir likti juo nusivylę, nes realybėje susidurs ir su tokiomis situacijomis, kai viena įkrova nuvažiuojamas atstumas būna kone dvigubai mažesnis nei deklaruojamas remiantis WLTP. Pavyzdžiui, taip gali nutikti žiemą riedant didesniu greičiu greitkelyje. Jis pats ne kartą yra buvęs to liudininku.
„Todėl svarbu, kad gamintojai rodytų kuo realesnius skaičius ir taip susilauktų mažiau vairuotojų nusivylimo. O patiems vairuotojams prieš perkant elektromobilį vertėtų pasidaryti namų darbus ir plačiau pasidomėti tikroviškų bandymų rezultatais“, – rekomenduoja T. Ratkevičius.
Į ką atkreipti dėmesį?
Pašnekovas sako, jog būsimi elektromobilių vairuotojai turi ne vieną orientyrą, leidžiantį iš anksto numatyti, kurie modeliai bus santykinai taupesni, o kurie – tikri energijos rajūnai.
„Be abejo, kalbant apie nuvažiuojamą atstumą, pagrindiniai veiksniai yra metų laikas ir greitis. Vasarą mieste galima nuvažiuoti dvigubai daugiau nei žiemą greitkelyje – tai galioja visiems gamintojams be išimties“, – tikina specialistas.
Jo teigimu, mūsų regionui taip pat aktualu, kad elektromobilis turėtų šilumos siurblį, nes jis pastebimai didina energijos naudojimo efektyvumą. Šis įrenginys surenka kaistančių komponentų šilumą ir nukreipia ją į saloną, taip pat pagal poreikį pašildo ar vėsina bateriją, nes perkaitusio ar per šalto akumuliatoriaus našumas, o kartu ir įkrovimo sparta taip pat menksta.
Todėl gamintojai nuolat ieško būdų, kaip suvaldyti šiuos procesus, nes, palyginti su vidaus degimo varikliais varomais automobiliais, elektromobiliuose šilumos į aplinką išskiriama gerokai mažiau. Pavyzdys – naujausiuose „Hyundai“ elektromobiliuose naudojama įranga, kuri puikiai surenka ne tik dalies pavaros komponentų, bet ir baterijos skleidžiamą šilumą.
Šios technologijos veiksmingumo įrodymu tapo 2020-ųjų žiemą Norvegijos automobilių federacijos atliktų testų rezultatai, kai atšiauriomis sąlygomis „Hyundai Kona“ vietoje WLTP deklaruotų 449 km sugebėjo nuriedėti 405 km arba 90,2 proc. numatyto rodiklio – daugiausia iš visų bandymų dalyvių. Palyginkime: „Mercedes-Benz EQC“ bandymų metu pasiekė 75,99 proc., o „Tesla Model 3“ – 72,14 proc. numatytos distancijos.
Bendras per bandymus naudotų elektromobilių vidurkis siekė 81,5 proc. Bandomąjį maršrutą sudarė važiavimas žiemiškomis sąlygomis mieste, greitkeliais ir užmiesčio keliais nuo 60 km/val. iki 110 km/val. greičiu.
Įdomu tai, kad kitais metais per atitinkamus bandymus užfiksuotas vidurkis smuktelėjo iki 80,93 proc. Mažiausius nuostolius, palyginti su WLTP rodikliais, demonstravo „BYD Tang“ (89 proc.), „Tesla Model Y Long range Dual motor“ (88,95 proc.) ir „Porsche Taycan 4 Cross Turismo“ (88,16 proc.) elektromobiliai.
Tarp populiaresnių modelių išsiskyrė „Kia EV6 4WD“ (87,4 proc.), „Cupra Born“ (85,82 proc.), „Volkswagen ID.4 Pro“ (85,36 proc.) bei „Hyundai Ioniq 5 2WD“ (84,82 proc.).
Aerodinaminiai privalumai
Dauguma gamintojų taip pat nuolat stengiasi mažinti automobilių aerodinaminio pasipriešinimo koeficientą – tuo galima įsitikinti peržvelgus atitinkamus naujausių elektromobilių skaičius. Štai populiarios elektromobilių svetainės ev-database.org duomenimis, sunkus ir didelis, tačiau tik 0,20 aerodinaminio pasipriešinimo koeficientu pasižymintis „Mercedes-Benz EQS 350“ sedanas su 90,6 kWh talpos baterija realiai gali įveikti 545 km atstumą, patirdamas vidutines 16,6 kWh/100 km sąnaudas.
Tai pat atkreiptinas dėmesys, kad menkiausiomis energijos sąnaudomis pasižymi ne tik mažesni, bet ir mažesnes baterijas turintys, dėl to lengvesni elektromobiliai. Ev-database.org skaičiavimu, vienas ekonomiškiausių elektromobilių yra 57,5 kWh talpos bateriją turintis „Tesla Model 3“, kurio nuvažiuojamas atstumas siekia 380 km, o vidutinės energijos sąnaudos – 15,1 kWh/100 km.
Tarp lyderių rikiuojasi ir nedidelis miesto visureigis „Hyundai Kona“ su 39,2 kWh baterija, kuris realiomis sąlygomis vidutiniškai naudoja 15,7 kWh ir įveikia 250 km atstumą. Tarp pirmaujančių pavyzdžių galime aptikti ir „Fiat 500e“ su 37,3 kWh akumuliatoriumi, kurio sąnaudos siekia 15,9 kWh, o nuvažiuojamas nuotolis – 235 km.
„Taip pat elektromobiliuose naudojamos riedėjimui mažiau besipriešinančios padangos, reguliuojamas jų slėgis, pasitelkiami ypatingo dizaino ratlankiai – visi šie elementai taip pat gali keletu procentų padidinti našumą“, – apibendrina T. Ratkevičius.
