Kainų šuoliai už elektrą gyventojus privertė apmąstyti galimybę įsirengti saulės elektrines. Nors paraiškas kompensacijai gauti pateikė tūkstančiai žmonių, specialistai perspėja neapsigauti, mat neatsakingai įvertintos sutarties sąlygos gali lemti, kad žadėta parama nebus suteikiama.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Geopolitinė situacija pasaulyje ne tik valdžios atstovus, bet ir pačius gyventojus verčia griebtis naujų priemonių, siekiant sumažinti ekonominę naštą ir užsitikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) surinkti duomenys rodo, kad šiais metais nuo sausio 10 d. iki vasario 11 d. vykusiame kvietime buvo patvirtinta daugiau kaip 14,7 tūkst. pateiktų paraiškų saulės elektrinėms namų ūkyje įsirengti ir dar 4,7 tūkst. paraiškų saulės elektrinėms iš saulės parkų įsigyti.
APVA komunikacijos specialistė Austėja Jonaitytė patikslino, kad paramos dydis įsirengus pilną komplektą (saulės modulius ir inverterį) yra 322,91 euro už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios.
Jeigu gyvnetojai įsirengia tik saulės modulius, paramos dydis siekia 242,92 euro už 1 kW. Tuo metu paramos dydis įsigijus elektrinę iš saulės parkų yra 322,91 euro už 1 kW.
Nesilaikant sąlygų – kompensacijos nutraukimas
Vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai, įsirengę saulės elektrinę, vėliau praranda galimybę susigrąžinti dalį pinigų.
Pasak A. Jonaitytės, žmonės turėtų atkreipti dėmesį į tai, kam tiksliai bus naudojama pagaminta elektra.
„Norint gauti kompensacinę išmoką, saulės elektrinėje pagamintą elektros energiją pareiškėjas turi nukreipti į nuosavybės teise valdomą gyvenamosios paskirties vieno buto pastatą, gyvenamosios paskirties butą arba sodų paskirties pastatą.
Kompensacija neskiriama už netinkamus elektros vartojimo objektus, t.y. jei pagaminta elektra nukreipiama į kitokios paskirties objektus, nei numatyta apraše. Taip pat tada, jei tame objekte yra vykdoma ūkinė-komercinė veikla“, – paaiškino pašnekovė.
Be to, galimybė gauti kompensaciją gali būti nutraukiama ir tada, jei saulės elektrinės yra įrengiamos kitoje vietoje, nei buvo suplanuota prieš tai.
„Paraiška yra įvertinama ir jei yra skiriamas finansavimas, tai reiškia, kad paraiškoje nurodytas tinkamas nekilnojamas turtas. Bet būna taip, kad gyventojas saulės elektrinę įsirengia visai ne ten, kur planavo. Tokiu atveju kompensacinės išmokos jis negauna“, – kalbėjo A. Jonaitytė.
Yra išimčių
Tiesa, jeigu gyventojai saulės elektrinę įrengė ne gyvenamosios paskirties objekte, vis tiek yra šansų susigrąžinti dalį pinigų.
„Saulės elektrinę galima įsirengti ir ant negyvenamosios paskirties pastato, tačiau pagaminta elektros energija turi būti nukreipta į gyvenamosios paskirties vieno buto pastatą, gyvenamosios paskirties butą arba sodų paskirties pastatą“, – kalbėjo A. Jonaitytė.
Nors šiuo metu gyventojai paraiškų dėl kompensacijos saulės elektrinių įrengimui teikti nebegali, APVA teigia, kad Energetikos ministerija yra išplatinusi pranešimą apie tai, kad vasarą ruošiamasi inicijuoti papildomą kvietimą saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose.
