Trūksta spalvų kasdienybėje? Prieš paspausdami skalbyklės paleidimo mygtuką į baltus skalbinius įmeskite margą kojinę. Kiek ironizuojame, tačiau toks ar panašus „nuotykis“, po kurio tenka atsisveikinti su atspalvį pakeitusiais ar kitaip sugadintais mėgstamais drabužiais, bent kartą ištiko per 60 proc. šalies gyventojų. Ekspertų duetas komentuoja neseniai atlikto tyrimo duomenis ir dalijasi gyvenimiškais patarimais bei įžvalgomis, kaip išvengti skalbimo klaidų bei nereikalingo streso ir netgi sutaupyti.
„Shutterstock“ nuotr.
2–3 kartus per savaitę skalbia 44 proc. šalies gyventojų, bent kartą per savaitę – 39 proc. Tokia statistika pasidalijo visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apie skalbinių priežiūros įpročius apklaususi per tūkstantį 18–75 m. amžiaus respondentų visoje Lietuvoje.
Bent kelis sykius per savaitę skalbimo imasi ir tvarkymosi guru, instagramo paskyros „Susitvarkyk“ autorė Toma Šokelė. Priklausomai nuo veiklų, kuriomis tą savaitę drauge su šeimyna moteris užsiima, įjungti skalbyklę bei džiovyklę kartais tenka ir kas antrą dieną.
Tyrime paaiškėjo, jog apskritai skalbdami ar džiovindami kokiu nors būdu sugadinę ar pažeidę skalbinius yra per 60 proc. apklaustųjų. Dažniausia to priežastis, kurią įvardijo 58 proc. lietuvių – sumaišyti skirtingi atspalviai ir audiniai. T. Šokelė taip pat dalijasi asmenine patirtimi, kuomet net išmanydama drabužių priežiūros niuansus kartą prieš skalbdama neatidžiai juos išrūšiavo.
„Pasirinkau aukštesnės temperatūros medvilnės skalbimo programą ir drauge su karščiui atspariais drabužiais išskalbiau vilnonį vyro megztinį. Ištraukiau tokio dydžio, kad būtų tikęs nebent vaikui, tik aprengti juo būtų buvę neįmanoma, nes megztinis dar ir visiškai sukietėjo“, – pasakoja T. Šokelė ir priduria, jog sprendimas išpurtyti drabužių kišenes ar patikrinti, ar būgne neužsiliko netikėtų staigmenų, taip pat neretai pasiteisina.
„Neseniai iš sekėjų sulaukiau pasakojimų apie išskalbtas sauskelnes, pinigus, akmenis, klasika tapusį vienkartinių nosinaičių pakelį ir net tualetinio popieriaus ritinėlį. Jei namuose yra mažų išdaigininkų, pravartu netgi patikrinti, ar skalbyklėje nemiaukia kačiukas. Štai aš pati neseniai išskalbiau vaiko striukės kišenėje užsilikusius kankorėžius“, – šypsodamasi dėsto pašnekovė.
Drabužių etiketės ir skalbimo programos siūlomos ne šiaip sau
Su atidžiu skalbinių rūšiavimu susijęs ir dėmesys drabužių ar kitų skalbinių etiketėse pateikiamai informacijai bei netinkamų skalbimo ir džiovinimo programų bei nuostatų parinkimas. Potenciali grėsmė skalbiniams nesilaikant etikečių nurodymų kyla 55 proc. tyrimo dalyvių manymu, o tai, jog pažeisti skalbinius galima užstačius per aukštą temperatūrą, per ilgą skalbimo trukmę ar per intensyvų gręžimą, suvokia 45 proc. apklaustųjų.
„Norint išvengti bėdų panašiais klausimais patariu naudotis šiuolaikinėse skalbimo mašinose esančia parankia belaidžio interneto sąsaja su išmaniuoju įrenginiu. Atsisiuntus reikiamą programėlę ir sujungus buitinę techniką su telefonu ar planšetiniu kompiuteriu, visada po ranka turėsite drabužių priežiūros patarėją, kuris pagal skalbiamų audinių tipą bei spalvą parinks tinkamiausią skalbimo programą ir temperatūrą“, – sako „Electrolux“ grupės mokymų vadovas ir buitinės technikos ekspertas Ignas Bernotas.
Ketvirtoji klaida, su kuria drabužių priežiūros rutinoje daugeliui mūsų paprastai tenka susidurti, yra netikslus skalbimo priemonių parinkimas – jų perdozavimas arba trūkumas. T. Šokelė šiuo tikslu pataria skaityti ne tik ant drabužių esančias etiketes, bet ir vadovautis ant specialių skalbiklių pakuotės nurodyta informacija, kokiam audiniui ar spalvai priemonė skirta.
„Pavyzdžiui, audiniai su elastanu ir impregnuoti lauko drabužiai turėtų būti skalbiami be minkštiklio, nes jis kenkia tokio tipo medžiagai. Drabužis su elastanu pamažu praranda tamprumą, o impregnuotuose lauko drabužiuose minkštiklis ilgainiui „išplauna“ impregnantą, tad nuo drėgmės ar vėjo apsauganti striukė ilgainiui nebeatlieka šios funkcijos. Tas pats galioja ir mikropluoštui – minkštiklis silpnina jo savybę surinkti nešvarumus“, – aiškina pašnekovė.
Kodėl svarbu nepadauginti skalbimo priemonių?
Anot T. Šokelės, viršijant skalbimo priemonių normą skalbyklė gali nespėti iki galo jų išskalauti ir skalbiklio ar minkštiklio, tikėtina, liks ant audinių. Jei priemonių cheminė sudėtis „agresyvesnė“, tai gali alergizuoti kūną, o drabužis anksčiau laiko praras savo išvaizdą ir atrodys prastai.
„Taip pat rekomenduoju turėti omenyje tai, kad skalbyklė geriau tirpina skystus skalbiklius, o ne miltelius, ypač jei dažniau skalbiate naudodami žemesnės temperatūros, tai yra 30–40 ºC programas. Neištirpusios skalbimo priemonės kaupiasi prietaise, ima skleisti nemalonų kvapą, kuris gali įsigerti ir į skalbinius“, – dalijasi patirtimi T. Šokelė.
Pasak I. Bernoto, praktiškas sprendimas šiuo klausimu yra prietaisai, turintys automatinio skalbimo priemonių dozavimo funkciją, kuri parenka optimalų jų kiekį pagal skalbinių įkrovos dydį.
„Per daug skalbimo priemonės ne tik kenkia drabužiui bei jų savininkui, bet ir susinaudoja greičiau – tai netaupu. Tačiau jei skalbiklio įpilsite ar įbersite per mažai, nepavyks pasiekti tokių skalbimo rezultatų kaip tikitės ir greičiausiai nuspręsite skalbti dar kartą. Tad vis tiek sunaudosite dvigubai daugiau priemonės ir dar sumažinsite drabužio ilgaamžiškumą, kuriam per dažnas skalbimas turi nemenkos reikšmės“, – pasakoja ekspertas.
Tinkama drabužių priežiūra – draugiška aplinkai
T. Šokelė pamini, jog net ir pavyzdingiausieji sutrinka, kuomet atsakingai laikydamiesi drabužių priežiūros „etiketo“ po kelių skalbimų pastebi, jog drabužis akivaizdžiai pakeitęs spalvą. Neretai to priežastis slypi vandens kietume – dėl vandenyje esančių kietųjų mineralų nuosėdų juodi ar spalvoti audiniai atrodo išblukę, o balti papilkėja.
„Vandens minkštinimo technologijos buitinėje technikoje padeda išsaugoti ne tik drabužių atspalvius, bet ir tekstūrą bei formą skalbiant net žemoje temperatūroje. Tokią technologiją turi aukščiausios klasės skalbimo mašinos – specialus filtras jose neutralizuoja mineralus natrio jonais ir vanduo tampa minkštesnis bei švaresnis. Taigi skalbdami tvariau, tai yra taupydami energijos resursus pasirūpinate ne tik ilgiau tarnaujančiais drabužiais, bet ir aplinka“, – pridėtinę vertę komentuoja I. Bernotas.
Tvarkingų namų ir organizuotos kasdienybės ekspertė T. Šokelė taip pat akcentuoja būtinybę neperkrauti skalbyklės ir rūpintis ne tik drabužių skalbimu, bet ir pačiu prietaisu.
„Jei skalbinių būgne per daug, jie nepakankamai išskalaujami, pavyzdžiui, tokiu būdu itin lengva sugadinti lininius drabužius, mat jie gali tapti dryžuoti. Be to, maksimalaus įkrovos kiekio viršijimas atsiliepia ir prietaiso veikimui“, – aiškina pašnekovė ir priduria po skalbimo paliekanti skalbyklę pravirą, kad išgaruotų drėgmė, ir retsykiais įjungianti savo turimą prietaisą veikti be skalbinių, nustačius aukščiausią temperatūrą.
Baiminantis nemalonių akibrokštų drabužių priežiūros rutinoje nebūtina patikėti jų skalbimo ir valymo paslaugų įmonėms. Pažangi ir funkcionali šiuolaikinė buitinė technika kuriama taip, kad profesionalių rezultatų galėtumėte pasiekti namuose, tereikia įdėti šiek tiek indėlio išsiugdyti tinkamus įpročius prietaisais naudojantis. Ir įžvelgti šviesiąją pusę, jei sykį nepasisekė – gal tos baltos kojinės, kurios po skalbimo tapo spalvotos, prie jūsų garderobo dera netgi labiau.
Paieška archyve
