Patyrinėjus dabartines automobilių pramonės tendencijas, regis, jog netrukus didžiąją dalį pasiūlos sudarys tik elektros energija varomi modeliai. Į šią karuselę vis ryžtingiau įsisuka ir komercinis transportas: pradedant nedideliais furgonais, baigiant gigantiškais krovininiais mikroautobusais. Nepaisant gausėjančio elektromobilių pasirinkimo, daugeliui vairuotojų dar kyla klausimų, kaip šį energijos šaltinį prisijaukinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nors vidaus degimo ir elektros varikliai labai skiriasi savo veikimo principu, fizikos dėsniams pasipriešinti negali nei vieni, nei kiti. Todėl, kaip akcentuoja komercinio transporto ekspertas ir konkurso „Lietuvos komercinis automobilis 2020“ komisijos narys Karolis Šimkus, kai kurie patarimai, tinkantys modeliams su vidaus degimo varikliais, tinka ir elektriniams, bet yra ir skirtumų.
1. Kuo tolygesnis įsibėgėjimas
K. Šimkus pastebi, kad tiek asmeniniai, tiek komerciniai elektra varomi automobiliai viena įkrova dar negali įveikti tokio pat atstumo kaip modeliai su vidaus degimo varikliais, todėl dažniausiai jie naudojami mieste. Kaip kuo ekonomiškiau tokį automobilį naudoti miesto sąlygomis?
„Važinėjant mieste tenka dažnai stabdyti ir vėl pajudėti iš vietos. Elektros variklis pasižymi momentine maksimalia galia ir net komerciniai automobiliai važiuoja dinamiškai, tačiau akceleratorių reikėtų spausti švelniai, įsibėgėti lėčiau, nei leidžia variklio techninės charakteristikos. Kuo tolygiau ir švelniau automobilis pajudės iš vietos ir pasieks srauto greitį, tuo mažesnės bus energijos sąnaudos“, – pataria komercinio transporto žinovas.
2. Optimalus vidutinis greitis
Naujausi ir moderniausiai komerciniai elektriniai automobiliai viena įkrova gali įveikti ir kelių šimtų kilometrų atstumą. Ekspertas pastebi, kad, norint nukeliauti kuo toliau, reikia pasirinkti optimalų vidutinį kelionės greitį.
„Kuo mažesnis vidutinis greitis, tuo toliau elektromobiliu galima nukakti. Žinoma, niekas nenori būti kliūtimi kelyje, todėl riedėti labai lėtai nereikia. Bet, pavyzdžiui, užmiestyje galima sekti paskui sunkiasvorį transportą, nes šis sumažina oro pasipriešinimą: tai padeda lengviau išlaikyti tolygų greitį ir toliau nuvažiuoti“, – pataria K. Šimkus.
3. Nei per šilta, nei per vėsu
Vairuotojui komercinis automobilis, visų pirma, yra jo darbo vieta, kurioje jis turi jaustis komfortiškai. Atsižvelgdami į tai, gamintojai siūlo įvairių produktų, kaip antai oro kondicionierius ar automatinę klimato kontrolės sistemą. Tačiau šia įranga derėtų naudotis saikingai.
„Šildymo ir vėsinimo sistemos yra vienos didžiausių energijos vartotojų, todėl šiam dalykui vertėtų skirti papildomą dėmesį. Žiemą šildymo sistema reikėtų naudotis nuosekliai, pasirinkti komfortišką kabinos temperatūrą.
Pavyzdžiui, siuntas išvežiojantis kurjeris tikriausiai žiemą vilki striukę, nes iš automobilio tenka dažnai išlipti į lauką, todėl nėra prasmės salono prišildyti maksimaliai: pravėrus duris visa šiluma vis tiek greitai išgaruos, o energijos bus išeikvota daug. Nereikėtų pamiršti ir išmaniųjų sprendimų, kurie klimato sistemą leidžia valdyti nuotoliniu būdu“, – pastebi K. Šimkus.
Taip pat galima pasinaudoti galimybe elektromobilio saloną šildyti ar vėsinti, kai jis kraunasi, nes tuo metu energija naudojama ne iš akumuliatoriaus, o tiesiogiai iš elektros tinklo. Taip pat vietoje salono šildymo geriau naudoti sėdynių ar vairo šildymą, jei tokia įranga sumontuota automobilyje.
4. Neperkrauti ir tikrinti padangų slėgį
Komercinis transportas skirtas įvairioms užduotims atlikti. Furgonais vežiojami kroviniai, o keleiviniais mikroautobusais vienu metu pervežama daugiau žmonių nei bet kuriuo lengvuoju automobiliu.
„Komerciniu mikroautobusu galima gabenti didelius ir sunkius krovinius – tokia jo paskirtis. Bet svarbu įvertinti, ar viskas, kas yra automobilyje, tikrai reikalinga. Kiekvienas papildomas ir ne visada būtinas daiktas yra ir papildomas svoris, o tai, be jokios abejonės, daro įtaką ir nuvažiuojamam atstumui. Todėl patartina apsidairyti ir įsitikinti, ar automobilyje nėra nereikalingų rakandų.
Taip pat pravartu stebėti padangų slėgį, kad jis nebūtų per mažas, nes tai didina pasipriešinimą riedėjimui ir daro neigiamą įtaką įveikiamam atstumui“, – akcentuoja komercinio transporto specialistas.
5. Išnaudoti regeneraciją
Kitaip nei automobiliai su vidaus degimo varikliais, elektromobiliai judėjimui reikalingos energijos gali pasigaminti ir patys. Šį procesą užtikrinančios regeneracijos sistemos stabdymo energiją paverčia į elektrą, kuri paskui perduodama į akumuliatorių.
„Regeneracija efektyviausia ir naudingiausia važinėjant mieste, kur tenka dažnai stabdyti. Kai kurie elektromobiliai turi kelių lygių vairuotojo valdomas sistemas, kiti vieno lygio, bet veikiančias ganėtinai intensyviai.
Iš esmės nesvarbu, kokia ji, bet išmokus tinkamai naudoti galima „pasigaminti“ energijos, kurios gali pakakti ir kelioms dešimtims papildomų kilometrų nuvažiuoti“, – į šių sistemų naudą dėmesį atkreipia K. Šimkus.
