Informuoja apie kainą, kilmės šalį, produktų sudėtį ir net gali nurodyti prekių likučius sandėlyje – elektroninės kainų etiketės ne tik palengvina prekybininkų darbą, bet ir kuria geresnę apsipirkimo patirtį klientams. Tačiau šią technologiją kol kas galima matyti ne visuose prekybos tinkluose. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį svarstant apie šią investiciją, pataria „Raso“ pardavimų vadybininkas Audrius Šeškauskas.
Bendrovės nuotr.
Po prekybos salę vaikštantys darbuotojai, nešini pluoštu iškarpytų kainų, rodo, kad tokia parduotuvė greičiausiai susiduria su keliomis problemomis, teigia ilgametę prekybininkų konsultavimo elektroninių technologijų klausimais patirtį turintis A. Šeškauskas. Pirmiausia – neefektyviai paskirstytu personalo darbo laiku, nes ne vieno šimto prekių kainolapių spausdinimas, karpymas ir keitimas yra itin imlus laikui procesas. Negana to, įvertinus įprastoms kainų etiketėms reikalingas popieriaus ir energijos sąnaudas, šiuolaikiniam pirkėjui toks prekybos centras sunkiai derės su vis aktualesniais tvarumo tikslais. O didelė žmogiškosios klaidos įsivėlimo rizika, anot specialisto, gali dar labiau nuvilti pirkėjus.
„Nesusipratimai kasoje, kuomet kaina parduotuvės lentynoje ir pirkimo kvite nesutampa, yra viena dažniausių gerą pirkėjų patirtį sugadinančių situacijų. Taip paprastai nutinka popierinėmis kainų etiketėmis besinaudojantiems prekybininkams dėl įsiveliančios žmogiškosios klaidos ar nepakankamų darbuotojų laiko resursų atliekant perkainojimus. Elektroninės kainų etiketės sprendžia ne tik šias problemas, bet ir padeda išvengti nereikalingo darbuotojų vaikščiojimo tarp sandėlio ir prekybos salės, kai prekių likučiai jau yra pasibaigę. Tiesa, kad būtų juntami visi šios technologijos privalumai, prieš investuojant verta dėmesį atkreipti į kelis niuansus“, – pastebi A. Šeškauskas.
Išnaudoja ne visas galimybes
Specialistas pasakoja, kad elektroninė kainų etiketė yra ekranas, kurį galima naudoti ne tik informacijai apie kainas, bet ir atvaizduoti kitus duomenis – tekstus ir net paveikslėlius. Vienas iš itin darbuotojų laiką taupančių sprendimų – galimybė atvaizduoti parduotuvės prekių likučius sandėlyje.
„Kai prieš atsidarant parduotuvei darbuotojai tvarkosi salėje ir lentynoje pastebi mažą konkrečių produktų kiekį, šiame ekranėlyje gali matyti realų parduotuvės prekių likutį – jei sandėlyje tokių prekių jau nebėra, pardavėjas negaišta laiko kelionei iki jo ir prekių likučių tikrinimui. Taip pat ekranėlyje galima QR kodais atvaizduoti nuorodas į interneto puslapius su receptais, produktų sudėtimi, alergenais ir pan.“, – pažymi A. Šeškauskas.
Tiesa, specialistas pastebi, kad šias galimybes išnaudoja ne visi prekybininkai, nors įdiegti jas nėra sudėtinga – tereikia paruošti informaciją. O pagrindinis privalumas, kurį pajunta visi be išimties elektroninėmis etiketėmis besinaudojantieji – technologija padeda išvengti kainų klaidų ir nesusipratimų kasose.
„Yra tam tikras režimas, kada keičiamos popierinės kainos. Jei kaina mažėja, pirmiausia ji turi būti pakeista kasoje, o tik tuomet – lentynoje, jei didėja – atvirkščiai. Bet pirkėjas to nejaučia, nebent įsivelia klaida. Naudojantis elektroninėmis kainų etiketėmis, šį procesą pavyksta eliminuoti, nes informacija per kelias sekundes atnaujinama tiek kasose, tiek elektroninėse svarstyklėse ir produktų lentynose. Vėlavimas, kainų sumaišymas, pametimas – tokias žmogiškąsias klaidas sprendžianti technologija prekybos tinklui padeda išvengti klientų pykčių ar susierzinimo“, – tikina A. Šeškauskas.
Taupo kaštus ir prisideda prie tvarumo tikslų
Elektroninės kainų etiketės, kaip ir daugeliui žinomos skaityklės, veikia elektroninio rašalo principu. Ši technologija naudoja ypač mažai energijos – jos reikia tik informacijos pasikeitimo metu, baltų ir juodų taškelių išdėstymui ekrane, todėl, skaičiuoja A. Šeškauskas, tabletės tipo standartinės baterijos užtenka maždaug septyneriems metams, o tokie ekranai tarnauja mažiausiai dešimtmetį.
Taigi, taupomi popieriaus, rašalo ir energijos resursai prisideda prie vis aktualesnių tvarumo tikslų, o vidutinį technologijos atsiperkamumo laiką kiekvienas prekybininkas galėtų suskaičiuoti įvertinęs ir taupomas darbuotojų laiko sąnaudas. A. Šeškauskas pažymi, kad visais atvejais tai yra gerokai trumpesnis nei dešimties metų laikotarpis.
„Tokios technologijos nauda tikrai nebus stipriai juntama, jei per dieną prekybininkas turi pakeisti 5 kainų etiketes. Bet kai vyksta masiniai perkainojimai, kai per naktį darbuotojams reikia atspausdinti, sukarpyti ir lentynose pakeisti šimtus kainų, tada juntami akivaizdūs kaštų skirtumai. Dėl to šiandien daugiausiai technologija naudojasi didesni prekybininkai, bet juntamas susidomėjimas ir iš mažesniųjų.
Panaši situacija buvo ir su savitarnos kasomis – iš pradžių atrodė, kad nesinorės jomis naudotis, o dabar modernus prekybos tinklas be jų neįsivaizduojamas. Elektroninės kainų etiketės – taip pat laiko klausimas. Pramoninių prekių skyriuje kaina nesikeičia galbūt ir visą mėnesį, bet daržovių, pieno produktų ir duonos bei kulinarijos gaminių skyriuose kaina gali kisti net keliskart per dieną. Todėl didžioji dauguma prekybininkų technologiją diegti pradeda būtent šiuose skyriuose, tai – jautriausios ir imliausios darbuotojų laikui parduotuvės vietos“, – teigia A. Šeškauskas.
Prieš investuojant – išsiaiškinti niuansus
Anot A. Šeškausko, nors technologija sprendžia itin opias prekybininkų problemas, kol kas ją galima sutikti ne visuose prekybos centruose. Prekybininkus nuo tokio žingsnio dažniausiai sustabdo technologijos kaina.
„Jei į tai pažvelgsime ne kaip į ilgalaikę investiciją dešimties metų laikotarpiui, o tiesiog į momentinį pinigų išleidimą, suma tikrai gali atrodyti didelė. Bet tą patį galima pasakyti net ir kalbant apie paprasčiausias kasas – vienuose prekybos tinkluose jos vertos vos kelių šimtų, o kituose, investuojančiuose į modernius sprendimus, – ir kelių tūkstančių eurų. Tad tai priklauso nuo prekybininkų prioritetų ir požiūrio į investicijas“, – teigia pašnekovas.
Vis tik, anot specialisto, didžioji dauguma prekybininkų aktyviai domisi technologija ir supranta jos naudą. Tiesa, norint išsirinkti tikrai investicijų vertus sprendimus, reikia atkreipti dėmesį į technologinius niuansus.
„Yra keli vedantys pasauliniai gamintojai, jie naudoja kiek skirtingas technologijas. Pavyzdžiui, šiuo metu elektronines kainų etiketes vaisių ir daržovių skyriuose aktyviai diegiantis prekybos tinklas „Norfa“ pasirinko gamintoją, kuris naudoja specialų, tik jam skirtą ryšį informacijai perduoti. Tokios kainų etiketės yra mažiausiai jautrios išoriniams trikdžiams. Yra atvejų, kai išoriniai signalai, pvz., skleidžiami 4G ar Wi-Fi tinklų stiprintuvų, slopina kai kurių gamintojų naudojamą ryšį, kuriam sutrikus, informacija nėra perduodama sėkmingai ir technologija nebetenka savo privalumų“, – atkreipia dėmesį specialistas.
A. Šeškausko teigimu, šiuo metu Lietuvos prekybos tinkluose dažniausiai diegiami el. kainų ekranėliai, rodantys dvi ar tris spalvas. Tačiau jau yra ir naujesnių el. kainų etikečių sprendimų, kurie atvaizduoja visą spalvų paletę ir suteikia dar daugiau galimybių prekybininkams – rodo ne tik kainas ir kitą svarbią informaciją, bet ir video reklamas.
