Lietuvos vairuotojai dažniau nei vairuojantys Latvijos ir Estijos gyventojai rūpinasi automobilio žibintų būkle. Tyrimas parodė, žibintus prižiūri 37 proc. Lietuvos, 30 proc. Estijos ir 24 proc. Latvijos vairuotojų. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais mėnesiais dėl ilgėjančio tamsaus paros laiko ir prastėjančių vairavimo sąlygų išauga transporto priemonių žibintų svarba.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Prasideda laikas, kuomet eismo dalyviai, norėdami išvengti avarinių situacijų, privalo ypatingą dėmesį skirti matomumo sąlygoms kelyje. Atsakomybė dėl automobilių šviesos šaltinių – pačių vairuotojų rankose. Jeigu žibintai nėra sureguliuoti ar juose sumontuoti netinkami šviesos šaltiniai, nuo prastesnio matomumo kelyje kenčia ne tik pats vairuotojas, bet ir priešpriešomis arba prieš jį važiuojančias transporto priemones vairuojantys asmenys. Vairuotojams svarbu įsidėmėti, kad automobilio žibintai daro įtaką ir jų pačių, ir kitų eismo dalyvių vairavimo sąlygoms bei saugumui“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad netiksliai sureguliuoti, neteisingai sumontuoti arba netinkamomis lemputėmis užpildyti automobilio žibintai gali skleisti ir per daug intensyvų, ir per blankų šviesos srautą. „Žibintų reguliavimas yra būtinas, norint užtikrinti tolygų šviesos spindulį bei tinkamai apšviesti kelią. Kaskart lankantis automobilių remonto servise vairuotojai turėtų nepamiršti atlikti žibintų reguliavimo patikros ir pamatuoti jų šviesos pralaidumą”, – rekomenduoja draudikė.
V. Katilienė vairuotojams pataria nevažiuoti į kelią perdegus vienai automobilio žibinto lemputei. „Ją iš karto pakeiskite kita tokia pačia, tokiu atveju išvengsite dalinio matomumo kelyje ir neklaidinsite kitų eismo dalyvių, kuriems bus sunku nuspėti jūsų automobilio gabaritus. Transporto priemonių gamintojai numato automobilių žibintų ryškumą, todėl nereikėtų piknaudžiauti renkantis ryškesnes žibintų lemputes. Jos akins kitus vairuotojus ir padidins eismo nelaimių riziką“, – sako draudimo bendrovės atstovė.
Jos teigimu, už miesto ribų vairuotojams itin svarbu tinkamai naudoti tolimąsias transporto priemonės žibintų šviesas. „Dėl blogo apšvietimo, kai veikia tik vienas žibintas, sumontuoti netinkamos kokybės, neaiškaus gamintojo lemputės gali būti nekokybiškai apšviečiamas kelias – neryškiai arba nepakankamas kelio ruožo ilgis ir plotis. Tuomet itin išauga rizika per vėlai pastebėti kelyje esančias kliūtis, nespėti išvengti susidūrimų, nepastebėti pirmumo, įspėjamųjų ar nukreipiamųjų ženklų, o esant staigiems kelio atkarpos pasikeitimams padidėja rizika nuvažiuoti nuo kelio“, – tvirtina V. Katilienė.
Draudikė pabrėžia, kad dėl netinkamų automobilio žibintų panašios rizikos kyla ir kitiems eismo dalyviams. „Per ilgai degančios tolimosios šviesos akina priešpriešinėmis eismo juostomis važiuojančių automobilių vairuotojus, todėl, likus mažiausiai 150 metrų iki priešpriešomis atvykstančios transporto priemonės, reikėtų tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias. Jei važiuojate įsijungę tolimąsias automobilio žibintų šviesas ir pasivejate ta pačia eismo kryptimi važiuojantį automobilį, reikėtų taip pat laikytis 150 metrų taisyklės ir tolimąsias šviesas pakeisti artimosiomis, kad neakintumėte vairuotojo per veidrodėlius. Tokį elgesį reglamentuoja ir Kelių eismo taisyklės“, – kalba draudikė.
Pasak V. Katilienės, per ilgai neperjungtos tolimosios žibintų šviesos apakina kitus vairuotojus – porai sekundžių netgi prarandamas orientavimasis aplinkoje. To pakanka, kad transporto priemonė nukryptų nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsidurtų kelkraštyje, kitoje eismo juostoje ar nuvažiuotų į griovį.
„Kitų vairuotojų apakinimo rizika tolimosiomis šviesomis itin padidėja esant lietingam, darganotam orui. Taip nutinka, nes šviesos spindulys, pereidamas per šlapią stiklą, sustiprina šviesos intensyvumą“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.
Ji pabrėžia, kad vairuotojai, kurie automobiliuose įsirengia papildomus žibintus, o kartais – ir prožektorius, elgiasi itin neatsakingai kitų vairuotojų atžvilgiu. Nereikėtų apšvietimo ryškumo didinti daugiau nei numato transporto priemonės gamintojai.
V. Katilienė atkreipia dėmesį ir į itin pavojingą tyčinį tolimųjų šviesų naudojimą. „Vairuotojai jų neperjungia tol, kol pirmas to nepadaro priešpriešine eismo juosta atvykstantis eismo dalyvis. Toks elgesys yra itin pavojingas, nes vairuotojas gali būti apakintas ir prarasti orientavimąsi kelyje“, – sako ji. Pasak draudimo žalų ekspertės, susidūrus su akinimu, jo poveikį sumažinti galima nukreipiant žvilgsnį į dešinę kelio pusę ir sekant, pavyzdžiui, kelkraštį žyminčią ištisinę liniją.
Reprezentatyvias Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta po 1 600 respondentų, „Gjensidige“ užsakymu atliko bendrovė „Nielsen“.