Nors sniegas ištirpo, jo vis tiek anksčiau ar vėliau bus. Štai tada ir galėsite iš savo palėpių ar garažų į dienos šviesą bandomiesiems šūviams išsinešti savadarbius sniego kulkosvaidžius. O kol sniego nėra ir kai kuriose ugdymo įstaigose karaliauja gripo karantinas – pats metas juos gamintis.
Akis už akį, dantis už dantį, gniūžtė už gniūžtę. Į jūsų pakaušį ar kurią nors kitą kūno dalį atskriejo įžūlaus niekšo paleista sniego salvė? Žinoma, galite atsukti kitą pakaušio ar kurios nors kitos kūno dalies pusę. Tačiau panašūs išpuoliai daugiau nepasikartos, jei į nedorėlio ataką atsakysite sunkiosios sniego artilerijos papliūpomis. Patikėkite, po jų niekas nedrįs į jus paleisti nė snaigės – 5 km spinduliu.
Įspūdingą pabūklą pasigaminti sugalvojo išradingas buvęs NASA inžinierius ir animuotų kalėdinių megztukų autorius Markas Roberis. Jo sniego kulkosvaidis, pasiruošus amuniciją, iškalena po keliolika gniūžčių per kelias sekundes!
Ir tai – ne viskas. Kulkosvaidyje įdiegta elementari užtaisymo sistema, kuria kulkosvaidį per kelias sekundes galima užtaisyti dešimtims ar net šimtams naujų sniego sviedinių. Šiam balistiniam stebuklui pasigaminti reikės plastikinio vamzdžio ir medžių lapų siurblio (šių būna nešiojamų).
Jei norėsite kulkosvaidį užtaisyti greičiau ir galinčio iššauti šimtus šūvių, tuomet reikės trijų, keturių, penkių arba „n“ vamzdžių su medine kaladėle juose – tai bus paruoštos kulkosvaidžio amunicijos dėtuvės. Pirmąją įstatysite tiesiai į kulkosvaidį, o iššaudę ją, kitas galėsite traukti iš ant šono pasikabinto dėtuvių krepšio.
Vienintelis nepatogumas – šaudmenis šiam kulkosvaidžiui teks nusilipdyti pačiam ir iš anksto. Tiesa, sniegą pakeitus ledu, ginklas iš žaislinio virs... šaltuoju ginklu?
