Ir iš tikro, kodėl garsiakalbis blogai veikia padėtas ant stalo, be jokios dėžės? Čia pasireiškia taip vadinamas akustinis trumpas jungimas. Jis yra aktualus žemiems dažniams, kada akustinės bangos ilgis yra gerokai didesnis už garsiakalbio difuzoriaus matmenis. Garsiakalbiui judant, jo difuzorius sukuria oro sutankėjimus - praretėjimus, kuriuos ir girdime. Pavyzdžiui, jei duotu momentu difuzorius juda pirmyn, priekinė jo pusė orą suspaudžia, o užpakalinė praretina. Bet kai bangos ilgis didelis, užpakalinis praretėjimas apgaubia garsiakalbį, apibėga aplink ir susilieja su sutankėjimu, taip vienas kitą naikindami. Boso negirdime, o tik malame orą aplink garsiakalbį.
Norint išvengti akustinio trumpo jungimo, reikia kokiu nors būdu izoliuoti difuzoriaus užpakalinio paviršiaus skleidžiamą garsą. Geras variantas būtų įstatyti garsiakalbį į plokščią ekraną, tačiau jo gabaritai turi būti didesni už žemiausio atkuriamo garso bangos ilgį - apie 6 metrus :) Todėl esame priversti kišti į dėžę. O dėžė turi trūkumą: joje uždaryto oro stangrumas priešinasi garsiakalbio difuzoriaus judėjimui, dėžė turi savo akustinius rezonansus, dėl ko ne visi dažniai pradedami atkurti vienodai ir tt.
Pavyzdyje su vandeniu tas atrodytų taip: jei irkluosime ypatingai lėtai (žemu dažniu) tai vanduo spės apibėgti irklą ir jis beveik nekabins vandens. Norint irkluoti labai lėtais grybšniais, teks pasigaminti ne irklą, o didelio ploto kastuvą, tokį, kaip kad kiemsargis kasa sniegą.