Vaizdo stebėjimo kameros tampa vis kompaktiškesnės ir funkcionalesnės, be jų neįsivaizduojami ir šiandieniniai apsaugos sprendimai. Siekiant išsirinkti geriausią sistemą, kuri atitiktų individualius poreikius, reikia atsižvelgti į įvairius dalykus, tokius, kaip numatoma įrengimo vieta, kokybės reikalavimai vaizdo medžiagai, techninės ir finansinės galimybės. „Mobotix“ ekspertai paruošė analoginių ir skaitmeninių vaizdo stebėjimo kamerų palyginimą pagal 10 skirtingų aspektų, apie kuriuos rekomenduojama pagalvoti prieš priimant galutinį sprendimą.
1. Reikalavimai kokybei
Jeigu jums reikia vaizdo stebėjimo sprendimo, kuris fiksuoja detalų vaizdą, tokiu atveju patariama galvoti apie didelės raiškos skaitmenines tinklo kameras. Analoginių kamerų fiksuojamo vaizdo raiška neviršija 0,4 mln. taškų, o jų įrašomo vaizdo raiška dažniausia siekia tik 0,1 mln. taškų CIF formatu. Tiesa, egzistuoja ir didesnės raiškos analoginės kameros (4CIF formatas), tačiau naudojantis jomis gali iškilti problemų dėl įrašyto vaizdo peržiūrėjimo. Skaitmeninės kameros, pavyzdžiui, 3,1 mln. taškų raišką palaikanti kamera, gali fiksuoti iki 30 kartų detalesnį vaizdą už analoginius atitikmenis.
Renkantis vaizdo stebėjimo kamerą reikia įvertinti ir poreikį fiksuoti vaizdą įvairiu paros metu. Jei norima, kad kamera įrašinėtų vaizdą ir dieną, ir naktį, tokį sprendimą gali pasiūlyti tiek analoginės, tiek skaitmeninės kameros. Be to, jei stebėjimo kameros įrengiamos lauke, rekomenduotina atsižvelgti į jų atsparumą didesniam temperatūrų svyravimui ar kitoms nepalankioms išorės sąlygoms. Tam geriausia naudoti kameras be judančių mechaninių dalių, kurių nereikia papildomai šildyti ar aušinti. Tai padeda sumažinti priežiūros ir eksploatacijos sąnaudas.
Vis didesnį aktualumą įgyja ir akustinis aplinkos stebėjimas. Jeigu naudojama analoginė sistema, akustinį stebėjimą galima pasitelkti tik įrengus atskirus garso kabelius, kuriais perduodamas garso signalas. Skaitmeninės tinklo kameros su integruotu mikrofonu įrašytą garsą prijungia prie bendro duomenų srauto, kurį perduoda per kompiuterių tinklą.
2. Esanti infrastruktūra
Įrengti prie kompiuterių tinklo jungiamas skaitmenines kameras dažnai yra nesudėtinga ir nebrangu, nes daugelyje šiuolaikinių pastatų kompiuterių tinklai jau yra nutiesti. Įrengiant analogines kameras, priešingai, reikia papildomai nutiesti ir specialius vaizdo kabelius. Dar viena problema analoginių kamerų atveju yra energijos šaltinis, kurį reikia įrengti kiekvienai kamerai atskirai. Skaitmeninės tinklo kameros, palaikančios IEEE 802.3af standartą, energiją gali imti iš kompiuterių tinklo, todėl jų papildomai jungti elektros kabeliais nereikės.
3. Vaizdo pasirinkimas
Tiek analoginiai, tiek skaitmeniniai stebėjimo sprendimai gali būti pritaikyti skirtingose srityse specifiniams vaizdo stebėjimo poreikiams. Tiesa, egzistuoja vienas svarbus skaitmeninių kamerų pranašumas: dėl didesnės šių kamerų raiškos tam pačiam plotui stebėti reikia mažiau kamerų palyginti su analoginėmis ar mažos raiškos skaitmeninėmis kameromis.
Be to, sferinė skaitmeninės kameros technologija leidžia gauti panoraminį vaizdą (kai kamera sumontuota ant sienos) ar 360 laipsnių vaizdą (kai kamera sumontuota ant lubų). Tokiu būdu visos patalpos stebėjimui užtenka pasitelkti vieną kamerą. Vaizdo iškraipymų korekcijos gali būti atliekamos pačioje kameroje, tam nereikia naudoti brangesnės infrastruktūros su vaizdą apdorojančiu kompiuteriu.
4. Duomenų srautas
Vienas analoginės stebėjimo sistemos pranašumų – atskiras signalų perdavimo takelis. Nors šių kamerų kabelius reikia įrengti atskirai, po to jie funkcionuoja nepriklausomai nuo interneto tinklo infrastruktūros ar duomenų perdavimo spartos parametrų.
Skaitmeninės stebėjimo technologijos veikia kitu principu. Naudojant kelias skaitmenines interneto kameras ar kameras, kurios vaizdą fiksuoja kelių milijonų taškų raiška, dažniausia reikia įrengti atskirą kompiuterių tinklą, kuris užtikrina sklandesnį duomenų srauto perdavimą. Esant dideliems duomenų srautams ir didelei tinklo apkrovai, kameros turi palaikyti QoS standartą, kad joms būtų suteiktas reikiamas pralaidumas ir tinklu jos galėtų priimti valdymo komandas.
Decentralizuota skaitmeninė stebėjimo sistema yra kitokio tipo sprendimas, kuriam nereikalingas didelis kompiuterių tinklo pralaidumas. Šiuo atveju kiekviena kamera aprūpinama duomenų srautą apdorojančiu lustu ir ilgalaike atmintine (pavyzdžiui, „MicroSD“ kortele), į kurią galima įrašyti keliolikos dienų trukmės vaizdo medžiagą. Ši decentralizuota sistema reikalauja gerokai mažesnių tinklo resursų, kadangi duomenys apdorojami ir įrašomi kiekvienoje kameroje, o pačiu tinklu nebereikia persiųsti didelės apimties duomenų srauto.
5. Atsarginės kopijos ir saugojimas
Analogine sistema fiksuojamas vaizdas dažniausia įrašomas į skaitmeninius vaizdo grotuvus (DVR), tinklo serverius ar nuotolines laikmenas (SAN). Tai leidžia įrašytą vaizdą peržiūrėti per kelis skirtingus ekranus realiuoju laiku. Vis dėlto kamerų siunčiamas analoginis vaizdo signalas prieš tai turi būti suskaitmenintas, tam reikia naudoti papildomą konvertavimo įrangą. Be to, analoginės kameros neturi integruotos atmintinės, todėl stebėjimo medžiaga sutrikus vaizdo įrašymo įrenginiams bus neišvengiamai prarasta.
Duomenų praradimo grėsmė sutrikimo atveju aktuali ir skaitmeninėms kameroms be integruotos atmintinės. Jei skaitmeninė kamera yra aprūpinta vidine atmintine, tai leidžia vaizdą įrašinėti nenutrūkstamai net tais atvejais, kai trumpam sutrinka kompiuterių tinklas ar duomenis įrašinėjantis pagrindinis kompiuteris. Papildomos atminties kortelės išplečia tokių kamerų įrašymo galimybes ir leidžia pačioje kameroje išsaugoti net iki keliolikos dienų trukmės stebėjimo duomenų.
6. Nuotolinis prisijungimas
Skaitmenines kameras galima įrengti praktiškai bet kokioje vietoje, o pagrindinis reikalavimas norint vykdyti nuotolį stebėjimą – interneto ryšys ir modemas. Tokiu pačiu principu gali veikti ir analoginės kameros, kai jų vaizdo signalas yra skaitmenizuojamas ir persiunčiamas interneto tinklu.
Skaitmeninių kamerų pranašumai: galima realiuoju laiku stebėti vaizdą praktiškai iš bet kokio interneto prieigą turinčio kompiuterio, o tuo pačiu metu galima ieškoti įrašų vaizdo archyve. Skaitmeninė kamera nuotoliniu būdu galim priimti visas valdymo instrukcijas – pasukti, pakreipti, priartinti vaizdą ar keisti raišką. Be to, nuotoliniu būdu galima atnaujinti tokių kamerų programinės įrangos tvarkykles.
Tam tikri skaitmeninių kamerų modeliai leidžia naudoti standartines telefonų korteles. Tai leidžia nustatyti skambutį į nurodytą telefono numerį, kai kamera užfiksuoja ką nors neįprasto.
7. Išplėtimo galimybės
Atnaujinant analoginių stebėjimo kamerų sistemą galima panaudoti senosios sistemos vaizdo kabelius, jeigu pakanka jų ilgio. Analoginę sistemą perkeliant į naują vietą reikia iš naujo nutiesti ir vaizdo kabelius.
Skaitmeninėms kameroms dažniausia reikia tik galimybės prisijungti prie įrengto kompiuterių tinklo.
8. Saugumas
Saugus duomenų perdavimas iš stebėjimo kamerų yra labai svarbi jų veikimo ypatybė. Analoginių kamerų sistemose vaizdo signalas perduodamas vaizdo kabeliais be jokios apsaugos ar šifravimo, dėl to jis gali būti lengvai perimtas ar sukeistas.
Duomenų srautas, fiksuojamas ir perduodamas skaitmeninių kamerų, yra šifruojamas. Tai užtikrina, kad be atitinkamo leidimo prie tokio duomenų srauto nepavyks prisijungti, jis nebus sukeistas ar juo nebus manipuliuojama. Nuo kompiuterinių įsilaužėlių į skaitmeninių kamerų sistemas galima apsisaugoti pasitelkus šifruotus sertifikatus, o į šifruojamą vaizdo duomenų srautą įterpti vandens ženklus remiantis laiku, vieta, vartotojais ar įspėjamaisiais signalais ir taip sukurti autentišką vaizdo stebėjimo medžiagą.
9. Sąnaudos
Skaitmeninių tinklo kamerų sistemos yra ekonomiškesnės už vaizdo įrašymo įrenginius naudojančias analogines stebėjimo kamerų sistemas, jeigu galima naudoti egzistuojančią kompiuterių tinklo infrastruktūrą. Tokiu atveju skaitmeninėms sistemoms nereikia papildomai įrengti signalo dalintuvų ir vaizdo įrašymo įrenginių, nes šias funkcijas atlieka pats kompiuterių tinklas. Skaitmeninės sistemos priežiūros sąnaudos taip pat nedidelės, o galimybė naudoti bendrą infrastruktūrą padeda taupyti laiką ir pinigus.
Egzistuojančią infrastruktūrą su visais iš to sekančiais pranašumais galima naudoti tik tuo atveju, jei papildomas vaizdo stebėjimo duomenų srautas nesutrikdo viso kompiuterių tinklo darbo. Jei planuojama naudoti didelį skaičių skaitmeninių tinklo kamerų, dėl sklandaus funkcionavimo ir saugumo priežasčių rekomenduojama įrengti atskirą kompiuterių tinklą. Tais atvejais, kai reikia nutiesti naujus tinklo kabelius, skaitmeninių kamerų sistema nebūtinai bus paprastesnis ir pigesnis sprendimas už analoginę stebėjimo sistemą.
Vis dėlto decentralizuota skaitmeninė stebėjimo sistema yra išimtis, nes stebėjimo duomenys yra apdorojami pačioje kameroje, o didelės raiškos vaizdų nereikia nuolatos perduoti tinklu apdorojimui kompiuteryje. Taip kompiuterių tinklo apkrova išlieka minimali net tuo atveju, kai stebėjimui yra parenkamas didelės raiškos vaizdas.
10. Garantija ateičiai
Jeigu planuojama plėsti egzistuojančią sistemą ateityje ar integruoti ją su kitomis skaitmeninėmis technologijomis, tinklu paremti sprendimai yra geriausias pasirinkimas. Tik tokios sistemos leidžia panaudoti trečiųjų šalių sprendimus, tokius, kaip ugnies ar įsilaužimo davikliai, pastato priežiūros ar priėjimo kontrolės įrenginiai. Analoginės stebėjimo sistemos tokių galimybių neturi.
