Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 93 proc. visos suvartotos elektros energijos. Per savaitę, balandžio 14–20 d., didmeninė elektros energijos kaina mūsų šalyje mažėjo 9 proc., biokuras atpigo 2,2 proc., dyzelinas – 3,1 proc., benzinas – 1,8 procento. Gamtinių dujų kaina TTF krito 3,8 proc., o Brent naftos kaina, rinkoms šiek tiek nusiraminus, pakilo 2,7 proc. nuo ankstesnę savaitę buvusių rekordinių žemumų.
Didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę sumažėjo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Suomijoje, o paaugo tik Vokietijoje.
Lietuvoje elektros kainos per savaitę nukrito nuo 70,2 Eur/MWh iki 63,7 Eur/MWh. Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 78,7 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 66,1 Eur/MWh.
Mūsų šalyje elektros kainos mažėjimą lėmė didelė vietinė elektros generacija atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiose elektrinėse, mažėjęs elektros vartojimas ir pigesnės elektros importas iš Švedijos.
Praėjusią savaitę Latvijoje elektros kainos sumažėjo 8 proc. – nuo 70,6 Eur/MWh iki 64,9 Eur/MWh. Estijoje elektra atpigo labiausiai – 18 proc. – nuo 64,7 Eur/MWh iki 53,3 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje kainos mažėjo 9 proc. – nuo 46,6 Eur/MWh iki 42,6 Eur/MWh, Lenkijoje elektra atpigo 4 proc. – nuo 91,3 Eur/MWh iki 87,9 Eur/MWh. Suomijoje elektros kaina pasikeitė nežymiai, sumažėjo vos 1 proc. – nuo 30,2 Eur/MWh iki 30,0 Eur/MWh. Vokietijoje elektra pabrango 7 proc. – nuo 77,3 Eur/MWh iki 82,6 Eur/MWh.
Regiono elektros kainų tendencijoms pozityvumo suteikia ir pasirodžiusios naujienos, jog 650 MW elektros jungtis „Estlink 2“ tarp Suomijos ir Estijos, kuri buvo pažeista 2024 m. gruodį dėl galimo sabotažo, vėl pradės veikti liepos 15 dieną. Anksčiau buvo prognozuota, kad remontas truks iki rugpjūčio. Taip pat pasirodė informacija, jog kitą pirmadienį, anksčiau nei planuota, po sėkmingos kasmetinės priežiūros remonto darbų pradės vėl veikti Suomijos atominės elektrinės Olkiluoto 3 (1,6 GW) reaktorius.
Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 93 proc. visos suvartotos elektros energijos, augant saulės energijos generacijai ir išliekant didelėms gamybos apimtis vėjo jėgainėse ir hidroelektrinėse. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje siekė 193,1 GWh, arba 11,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite.
Daugiausia elektros praėjusią savaitę pagamino vėjo elektrinės – 61,4 GWh. Elektros generacija vėjo elektrinėse, palyginus su ankstesne savaite (94,6 GWh), sumažėjo 35,1 proc., bet išliko 18,7 proc. didesnė nei lygiai prieš metus, kai vėjo elektrinės pagamino 51,7 GWh energijos.
Saulės elektrinių gamyba praėjusią savaitę išaugo 19,1 proc., jos pagamino 48,5 GWh elektros energijos (ankstesnę savaitę – 40,8 GWh). Lygiai prieš metus saulės elektrinėse buvo pagaminta 28,8 GWh elektros energijos, 68,4 proc. mažiau nei šiemet.
Hidroelektrinės per savaitę pagamino 13,9 GWh – tai 5,9 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 13,1 GWh, ir 24,8 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 18,5 GWh.
Šiluminės elektrinės nagrinėjamą savaitę pagamino 57,7 GWh, arba 3,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 55,9 GWh, bet daugiau nei 2,5 karto daugiau nei lygiai prieš metus, kai šiluminės elektrinės pagamino 22,5 GWh elektros energijos.
2025 m. balandžio 14–20 d. Lietuvoje elektros energijos vartojimas, palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 8,5 proc. – iki 206,6 GWh.
