Vilniuje įsikūrusi mobiliųjų žaidimų kūrimo studija „Estoty Vilnius“ pranešė apie reikšmingą veiklos posūkį: iš išskirtinai žaidimų kūrėjos ji tapo ir leidėja. Įmonė ne tik leidžia savo sukurtus žaidimus, bet ir siūlo pagalbą pavieniams kūrėjams, kitoms studijoms. Kaip teigia įmonės vadovas Veslav Zapolski, šis žingsnis ne tik yra didžiausia įmonės pastarojo dešimtmečio transformacija, bet ir finansinio stabilumo veiksnys, prisidėjęs prie per metus trečdaliu išaugusių pajamų.
Preliminariais duomenimis, 2024-aisiais „Estoty Vilnius“ gavo 4,1 mln. Eur pajamų ir uždirbo daugiau nei 0,5 mln. Eur.
„2021-2023 m. laikotarpis mums buvo išties nelengvas – šiuos kelis metus daugybė mūsų projektų baigėsi nesėkmingai, tačiau 2024-aisiais pajutome atsigavimą. Prie to prisidėjo ir naujoji veikla – žaidimų leidyba, suteikusi įmonei finansinį stabilumą ir aiškesnę viziją“, – sako V. Zapolski.
Pasak jo, naujoji veikla – ne tik ilgametės patirties rezultatas, bet ir didžiausias pastarojo dešimtmečio įvykis, pareikalavęs bent 1 mln. Eur investicijų. Nors su žaidimų leidyba įmonė startavo vos prieš metus laiko, naujoji veikla jau spėjo subrandinti saldžių vaisių: vienas naujausių studijos savarankiškai išleistų žaidimų perkopė 5 mln. parsisiuntimų ribą.
– Ilgą laiką veikėte mobiliųjų žaidimų kūrimo srityje. Kas paskatino išbandyti žaidimų leidėjo kelią?
– Po ilgų metų, praleistų dirbant su partneriais, atsirado poreikis patiems perimti leidėjo vaidmenį. Dirbdami su pasauliniais leidėjais supratome, kiek daug lemia profesionalus produkto išleidimas į rinką, jo matomumas, reklamos strategijos. Turėdami šias žinias ir neradę tinkamo partnerio, kuris atlieptų mūsų šiandienius poreikius, nutarėme imti leidybą į savo rankas. Tai reiškia, kad dabar ne tik kuriame žaidimus, bet ir rūpinamės jų pardavimais, reklama, auditorijos pritraukimu.
Strateginį sprendimą žengti į žaidimų leidybos verslą priėmėme jau prieš 4–5 metus. Žengėme pamažu, nes išleisti žaidimą yra brangu, prieš imantis veiksmų reikėjo pasverti visas rizikas. Tad su žaidimų leidyba startavome prieš metus. Tai – didelis žingsnis ne tik verslo prasme, bet ir strateginis pokytis, leidžiantis mums patiems kontroliuoti žaidimų gyvenimo ciklą ir gauti didesnę vertės dalį.
Ši veikla jau atnešė sėkmingų rezultatų: vienas naujausių mūsų sukurtų ir savarankiškai išleistų žaidimų – „West Escape“ – viršijo 5 mln. parsisiuntimų skaičių. Mūsų tikslas – tapti sėkmingiems ne tik žaidimų kūrime, bet ir žaidimų leidyboje.
– Ar leidžiate tik savo sukurtus žaidimus?
– Leidžiame ne tik savo žaidimus, siūlome pagalbą kitiems kūrėjams – studijoms, pavieniams žaidimų kūrėjams. Esame pasiruošę padėti kitiems kūrėjams išleisti jų žaidimus, pasidalyti savo patirtimi, kad jie kuo lengviau galėtų žengti į platesnius vandenis. Jau turime keletą sėkmės atvejų, kai mūsų organizacija padėjo kitoms studijoms išleisti savo žaidimus.
Mūsų tikslas – pasiūlyti savo patirtį ir žinias, padėti kitiems, ypač tiems, kurie turi gerą produktą, tačiau trūksta patirties išleidimo, reklamos ar rinkodaros srityse. Patys nuėjome ilgą kelią, bendradarbiaudami su kitais leidėjais patyrėme, ko reikia sėkmei, supratome, ką galima daryti geriau, kaip atnešti vertę ne tik sau, kaip leidėjui, bet ir žaidimų kūrėjams, todėl dabar galime ištiesti pagalbos ranką kitiems.
Siekiame ne tik būti sėkmingais kūrėjais ir leidėjais, bet ir tapti partneriais, kurie supranta kūrėjų virtuvės niuansus bei poreikius.
– Neseniai minėjote veiklos dešimtmetį. Kokiais reikšmingiausiais dešimtmečio įvykiais galite pasidalinti?
– Per dešimt metų užaugome nuo nedidelės trijų žmonių komandos, eksperimentavusios su paprastais žaidimais, iki studijos, kuriančios visą pasaulį pasiekiančius, kompleksiškus projektus. Šiuo metu mūsų komandoje dirba virš 60 darbuotojų, tarp jų – ir užsienio specialistai.
Iki 2020-ųjų daugiausia buvome žinomi kaip hyper casual žaidimų kūrėjai. Sakyčiau, buvome pirmoji lietuviška studija, kuriai pavyko sėkmingai įsitvirtinti su hyper casual žaidimais. Šis žanras – lengvai perprantami, didelių išteklių nereikalaujantys žaidimai, orientuoti į kuo platesnę žaidėjų auditoriją. Tokia strategija leido mums greitai mokytis, kaupti patirtį ir užmegzti ryšius su tarptautiniais leidėjais.
Tačiau vėliau pajutome, kad keičiasi žmonių įpročiai, vis sunkiau išlaikyti jų dėmesį. Tad prieš kelerius metus, reaguodami į besikeičiančią rinką ir žaidėjų poreikius, pradėjome kurti didesnės vertės, vadinamuosius hybrid casual, žaidimus. Tai reiškia, kad greta paprasto, visiems suprantamo žaidimo proceso atsirado gilesnės istorijos, personažų vystymas, didesnė meninė vertė ir ilgesnis žaidėjo įsitraukimas.
Tai mums – didelis žingsnis į priekį, taip pat ir finansiškai, kadangi didesnės apimties žaidimai leidžia daryti purchases pačiame žaidime, pavyzdžiui, pirkti papildomų gyvybių, modifikuoti žaidėjo išvaizdą ir pan. Anksčiau 95 proc. mūsų pajamų atkeliaudavo iš reklamų, tačiau dabar modelį diversifikavome ir siekiame, kad bent 50 proc. pajamų ateitų iš pačių žaidėjų įsigijamų turinio papildymų.
Nuo 2023 m. jau sukūrėme 7 žaidimus, iš kurių 4 yra finansiškai sėkmingi. Prieš tai, 2021–2022 m., mums buvo eksperimentų laikotarpis: intensyviai investavome į naujų idėjų paiešką, mokėmės, tobulinome procesus, net jei kai kurie žaidimai ir neiššovė. Šiandien matome darbo vaisius – mūsų žaidimai ne tik atsisiunčiami milijonus kartų, bet ir stabiliai generuoja pajamas, o kai kurie projektai tampa ilgalaikiais hitais.
Be to, stipriname savo vardą ne tik mobiliųjų žaidimų, bet ir virtualiosios realybės (VR) segmente: vienas naujausių mūsų organizacijos partnerių sukurtų VR žaidimų „I am cat“ dar early access etape užėmė pirmąją vietą „Meta Quest“ platformoje, o „I am security“ pateko į lyderių trejetuką. Šiandien „I am cat“ jau tapęs globaliu hitu.
– Kaip atrodo Lietuvos žaidimų kūrimo rinka? Kaip vertinate sektoriaus ateitį?
– Per 14 metų žaidimų kūrimo sektorius Lietuvoje augo 77 kartus: 2010 m. vaizdo žaidimų sektoriaus metinė apyvarta siekė 4 mln. eurų, 2020 m. – 176 mln. eurų, o 2024 m. – 308 mln. eurų. Skaičiai gražūs, tačiau jiems didelę įtaką padarė kai kurių užsienio žaidimų kūrimo studijų persikėlimas į Lietuvą. Tai, žinoma, yra pozityvu, tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad šie rezultatai nėra vien apie lietuviškų žaidimų kūrimo įmonių sėkmę.
Nors šiuo metu visos žaidimų kūrimo industrijos Lietuvoje sugeneruojamos pajamos dar nesiekia 0,5 proc. šalies BVP, nėra abejonės, kad šalyje žaidimų rinka augs ir ateityje sukurs didesnę BVP dalį – tokia yra mūsų, žaidimų kūrėjų bendruomenės, ambicija.
Lietuvos žaidimų kūrimo rinkos ateitį, be abejonės, vertinu pozityviai. Manau, kad ji kuo toliau, tuo labiau sulaukia vis didesnio pripažinimo bei dėmesio, ir nemanau, kad ši tendencija keisis. Tikiu, kad dėl šios srities potencialo Lietuva gali tapti žinoma Europoje ir pasaulyje kaip stipri žaidimų kūrimo šalis. Juk jau ir dabar Lietuvoje sukurtus žaidimus žaidžia žmonės visame pasaulyje.
– O kokia situacija su darbuotojų paieška? Kokių specialistų labiausiai trūksta?
– Ne pirmus metus susiduriame su talentų trūkumu: labiausiai trūksta Unity programuotojų, žaidimų dizainerių, taip pat VR specialistų, kurių rasti sekasi dar sunkiau. Tad darbuotojų ieškome nuolat.
2014 m., įsikūrus studijai, turėjome daug savamokslių darbuotojų, su kuriais kartu augome, mokėmės. Kadangi mūsų tikslas yra kurti kokybiškus, profesionalius žaidimus, negalime sau leisti samdyti vien naujokų – reikia gerų savo srities specialistų. Todėl nusprendėme patys užsiauginti talentų – jau kelerius metus iš eilės kviečiame jaunimą dalyvauti mūsų inicijuojamoje programoje „Estoty School“, kurioje žaidimų kūrimo niuansais dalijasi mūsų darbuotojai, turintys ilgametę patirtį šioje srityje. Šioje programoje žmonės gali iš arčiau susipažinti su mobiliųjų žaidimų kūrimo virtuve. Turime keletą sėkmingų atvejų, kai šią programą pabaigę žmonės pas mus įsidarbino. Tad ne tik ieškome darbuotojų, bet ir užsiauginame specialistų patys.
– Kokie jūsų ateities planai?
– Vienas mūsų ilgalaikių tikslų – iki 2030 m. žengti į kompiuterinių (PC) žaidimų rinką. Nors tai reikalauja papildomų kompetencijų ir strateginio pasirengimo, esame pasiruošę augti ir plėsti savo žanrų bei platformų lauką.
Tikime, kad PC platforma – mūsų ateities dalis. Tačiau neskubame. Suprantame, kad pirmiausia reikia subrandinti atitinkamas kompetencijas, pritraukti žmonių, kurie gerai jaučiasi PC žaidimų kūrimo aplinkoje. Panašiai kaip prieš kelerius metus perėjome prie 3D grafikos ir hybrid casual žanro, taip ir su PC žaidimais – atėjus laikui, žengsime užtikrintai ir pamatuotai.
