2025 m. vasarį nacionalinė elektros generacija patenkino apie 62 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija Lietuvoje tapo šiluminės elektrinės, pagaminusios 25,9 proc. šalyje suvartotos elektros. Gamtinės dujos, naudojamos šiose elektrinėse, pabrango 9,9 proc., palyginus su sausiu
Šalti orai, padidėjęs elektros vartojimas, sumažėjusi AEI jėgainių elektros gamyba bei išaugusi šiluminių elektrinių gamyba vasarį Lietuvoje lėmė elektros importo didėjimą. Bet pigesnės elektros importo iš Skandinavijos šalių į mūsų regioną galimybes riboja pažeista „Estlink 2“ jungtis tarp Estijos ir Suomijos. Visos priežastys lėmė, kad didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje vasarį pakilo 70,6 proc., palyginus su sausiu. Didmeninės elektros kainos vasarį kilo visame mūsų regione ir beveik visose ES šalyse.
Nacionalinė elektros generacija vasarį patenkino apie 62 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, tai mažiausias vartojimo poreikio patenkinimo vidurkis nuo 2024 m. lapkričio mėnesio, tačiau atitinka 2024 metų vidurkį.
Vasarį elektros energijos vartojimas buvo 0,6 proc. didesnis nei prieš metus tą patį mėnesį, tačiau 9,3 proc. mažesnis nei šių metų sausį.
Sumažėjusi vėjo elektrinių generacija, išaugusi šiluminių elektrinių gamyba, naudojant pabrangusias gamtines dujas, taip pat dėl šaltų orų padidėjęs elektros energijos vartojimas lėmė, kad vasario mėnesį didmeninės elektros kainų vidurkis Lietuvoje siekė 152,47 Eur/MWh ir didėjo 70,6 proc., palyginus su sausio mėnesio vidurkiu, kuris buvo 89,38 Eur/MWh. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais didmeninės elektros kainų vidurkis gali svyruoti 70–105 Eur/MWh ribose.
Didmeninės elektros kainos, lyginant 2025 m. sausio ir vasario mėnesius, daugiausiai augo Lietuvoje (70,6 proc.), o mažėjo tik Suomijoje (-10,5 proc.). Palyginimui, vidutinė didmeninė elektros kaina vasarį Latvijoje ir Estijoje buvo atitinkamai 151,76 Eur/MWh ir 151,85 Eur/MWh, Lenkijoje – 133,8 Eur/MWh. Lyginant visas ES valstybes, mažiausios didmeninės elektros kainos vasarį buvo Suomijoje ir Švedijoje, didžiausios – Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje. Europos Sąjungos valstybių vidurkis siekė 131,7 Eur/MWh.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina vasario mėnesį sumažėjo 1,6 proc. – nuo 0,249 Eur/kWh iki 0,246 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 2 proc. – nuo 0,244 Eur/kWh iki 0,239 Eur/kWh.
Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina vasario mėnesį, palyginti su sausiu, padidėjo nuo 0,237 Eur/kWh iki 0,313 Eur/kWh, arba 32 procentais.
Per 2025 m. vasario mėnesį lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,1 proc. – padaugėjo 900 elektromobilių. 2025 m. kovo 1 d. buvo įregistruoti 30 206 elektromobiliai (16 791 grynasis elektromobilis ir 13 415 – įkraunamų hibridų).
Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,21 Eur, arba 2,7 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu automobiliu (8,53 Eur) ir 3 kartus pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (9,54 Eur). Didelis išlaidų skirtumas buvo ir tarp elektromobilio įkrovimo vietų – su namuose nakties metu įkrautu elektromobiliu kelionė buvo 2,8 karto pigesnė, nei elektromobilio bateriją įkrovus itin greito įkrovimo prieigoje.
