Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) naujajame terminale jau pradėjo funkcionuoti sistemos, turinčios padėti aptarnauti keleivius, suteikti visą keleiviams reikalingą informaciją ir tuo pačiu pasirūpinti žmonių ir pastato saugumu. Kokybiškam terminalo darbui užtikrinti elektroninių inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“ įdiegė sistemas, kurių dauguma būtinos Lietuvai prisijungiant prie Šengeno erdvės. Kai kurios iš jų – kol kas neturinčios analogų šalyje. Oro uosto terminale bendrovė atliko darbų už daugiau kaip 16 milijonų litų. Dalis lėšų skirta iš Šengeno programos. Vakar patikrinta, kaip veikia bendrovės „Fima“ idiegtos sistemos realiomis darbo sąlygomis. Pripažinta, kad jos visiškai paruoštos funkcionuoti.
„Kiekvienas šiame terminale padarytas darbas mums labai svarbus, tačiau kai kurie pareikalavo išskirtinių sprendimų. Tai - keleiviams padėti turėsiančių keleivių srauto valdymo ir informavimo sistemų diegimas. Taip pat - vaizdo stebėjimo sistema, kuria naudosis ir TVOU aviacinio saugumo tarnybos darbuotojai, ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Ši sistema suprojektuota ir įdiegta taip, kad tenkintų abiejų tarnybų skirtingus poreikius“,- teigė „Fimos“ Apsaugos sprendimų departamento direktorius Giedrius Zaicevas.
Iki šiol Lietuvoje dar nebuvo tokios, tik didiesiems oro uostams būdingos keleivių srautų valdymo sistemos, kokia sumontuota naujajame terminale. Įrangos „darbas“ - atskirti Šengeno ir ne Šengeno erdvei priklausančių šalių keleivius. Taip pat sistema leis išvengti keleivių spūsčių ir bereikalingo laiko gaišimo ieškant informacijos. Keleivių srautams valdyti buvo integruotos vaizdo stebėjimo, įeigos kontrolės sistemos bei vaizdinio informavimo priemonės (rodyklės, švieslentės).
Pasak G. Zaicevo, pasinaudojant minėtomis sistemomis, keleiviams parenkami judėjimo maršrutai konkretiems reisams. Sistema, kiekvieno reiso keleiviams parinkdama reikalingus maršrutus, pati automatiškai gali uždaryti nereikalingus įėjimus, pateikti keleiviams tuo metu aktualią informaciją švieslentėse ir informaciniuose monitoriuose. Tokių monitorių visame terminale sumontuota 60. Automatiškai valdomų durų naujajame terminale yra daugiau nei 100, vaizdo kamerų – 200 . Tai užtikrins nuolatinį terminalo stebėjimą.
Tokie techniniai sprendimai bei įdiegtų ir jau turimų sistemų integracija leidžia dar efektyviau reaguoti į aliarmus. “Jeigu į atitinkamas patalpas, skirtas ne bendram naudojimui, eitų asmuo, neturintis atitinkamo leidimo, sistema tai traktuotų kaip aliarmą, asmuo būtų nufilmuotas. Suveikus sistemai ir gavus išsamią informaciją apie incidentą, saugumu užsiimantiems darbuotojams bus galima dar operatyviau ir efektyviau reaguoti į incidentą“,- sistemos darbo pavyzdį pateikia G. Zaicevas.
Tarptautiniame Vilniaus oro uoste iki šiol buvusi keleivių informavimo sistema ir taip buvo viena didžiausių Lietuvoje. Ją praplėtus ir įdiegus naujos kartos programinę įrangą, sistema tapo išskirtine ir neturinčia analogų šalyje. Nauja programinė įranga kur kas efektyviau skirsto informaciją po ekranus bei ją rūšiuoja. Įrengtuose plazminiuose ekranuose bus rodomi ne tik skrydžių laikai, bet ir kita su jais susijusi svarbi informacija. Taip pat – ir Lietuvą reprezentuojanti informacija.
Daug dėmesio skirta ir saugumu užsiimančių specialistų darbui. Be jau minėtų vaizdo kamerų, monitorių ir kitų saugos priemonių, VSAT pareigūnų darbui palengvinti skirta ir vaizdo siena, kurioje bus pateikiama vaizdo kamerų įrašoma bei kita pareigūnams aktuali informacija. Tai – moderni, belgų bendrovėje „Barco“ pagaminta įranga.
Be minėtų sistemų „Fimos“ specialistai įdiegė apsauginės signalizacijos, priešgaisrinės apsaugos, įgarsinimo sistemas, skirtas sklandžiam terminalo darbui bei apsaugai užtikrinti. Naujojo terminalo saugos sistemų įdiegimas – tai paskutinis viso Tarptautinio Vilniaus oro uosto apsaugos sistemų atnaujinimo bei plėtros etapas. Prieš tai bendrovė „Fima“ specialistai modernizavo senojo terminalo apsaugos sistemą bei įdiegė oro uosto teritorijos apsaugos sistemą. Nuo šiol Vilniaus tarptautinis oro uostas bus saugiausias Baltijos šalyse. Naujojo terminalo statyba kainavo beveik 100 milijonų litų, penktadalį statyboms ir įrangai reikalingų pinigų skyrė Europos Sąjunga.
