2025 metais finansų rinkos pasitinka su daugiau aiškumo ir iš to kylančio optimizmo. Infliacijos rodikliai žemėja, centriniai bankai gali nuosekliai ir palaipsniui mažinti palūkanų normas, dėl to aplinka tampa palankesnė finansiniams sandoriams. Optimizmą palaiko ir daug žadančios dirbtinio intelekto (DI) technologijų įmonių augimo perspektyvos bei skaitmeninės transformacijos pagreitis. Taigi ko tikėtis IPO rinkose šiemet?
Pasaulinėse finansų rinkose, kuriose susiformuoja pagrindinis pirminių viešų akcijų siūlymų (IPO) srautas, praėję metai buvo vangesni negu 2023-ieji. 2024 m. iš viso fiksuota 1 215 IPO, t. y. 10 proc. mažiau nei užpernai (1 315 sandorių). Per IPO pritrauktų investicijų suma sumažėjo 4 proc. – iki 121,2 mlrd. dolerių pernai.
Kita vertus, reikėtų pastebėti, kad atoslūgis yra šiek tiek apgaulingas. Visų pirma, bendrąją pasaulio statistiką stipriai paveikė Kinijos IPO sandorių susitraukimas. Užtat Europos ir JAV rinkos pernai atsigavo po 2023 m. infliacijos šoko ir pasiekė pastebimai geresnių rezultatų.
Antra, 2024 m. antrąjį pusmetį visuose pasaulio regionuose buvo sudaryta gerokai daugiau IPO sandorių nei pirmąjį. Lyginant pusmečius, susidarė 17 proc. sandorių skaičiaus šuolis ir net 30 proc. daugiau pritrauktų lėšų (nuo 52,7 mlrd. iki 68,5 mlrd. JAV dolerių). Ši dinamika iliustruoja, kad bendras ekonomikos optimizmas įtraukė ir IPO rinkas, ypač Europoje ir JAV.
JAV aktyvumas drąsina
Kalbant apie JAV, čia kapitalo rinkose pernai įvyko 44 proc. daugiau IPO (183 palyginti su 127), o pritrauktų investicijų apimtis išaugo 47 proc. – nuo 22,2 mlrd. JAV dolerių 2023 m. iki 32,8 mlrd. JAV dolerių 2024 metais.
Didžiausias IPO sandoris JAV pernai buvo bendrovės „Lineage Inc“ įtraukimas į biržos NASDAQ Niujorko vertybinių popierių biržos sąrašą. Per šį IPO buvo pritraukta 5,1 mlrd. dolerių. JAV rinkos išsiskyrė ir tuo, kad ten vyko labai daug tarpvalstybinių IPO, t. y. kitų šalių bendrovių įtraukimo į biržos sąrašus.
Skandinavijos pavyzdžiai kursto ambicijas Baltijos šalyse
Analizuojant situaciją Europoje, galima pastebėti, jog pernai IPO sandorių čia buvo sudaryta 17 proc. mažiau negu 2023 metais (125 ir 148 sandoriai). Vis dėlto pritraukta gerokai daugiau kapitalo – lyginant metinius rezultatus investicijų vertė buvo net 41 proc. didesnė. Kaip ryškiausius IPO atvejus Europoje galima paminėti šiuos: „Puig Brands SA“ pritraukė 2,9 mlrd. JAV dolerių, „Galderma Group AG“ – 2,6 mlrd. JAV dolerių, o „CVC Capital Partners plc“ – 2,5 mlrd. JAV dolerių.
Baltijos regionui palankia tendencija galima laikyti IPO suaktyvėjimą Šiaurės Europos šalyse. Skandinavijoje pernai įvyko 20 IPO – dvigubai daugiau negu prieš metus, o iš viso pritraukta 1,4 mlrd. JAV dolerių investicijų. Vidutinė sandorio apimtis sudaro apie 70 mln. JAV dolerių. Tai leidžia gretinti Šiaurės šalių ir Baltijos regiono verslų perspektyvas, nes 70 mln. JAV dolerių nėra išpūsta ambicija ir nepasiekiamas tikslas Lietuvoje, kurioje pastaraisiais metais užaugo technologijų vienaragiai. Be to, Baltijos šalių energetikos milžinės kapitalo rinkose yra pritraukusios daugiau lėšų.
Laimėjo investuotojai, kurie pirko iškart
Visada iškyla klausimas, o kaip sekėsi IPO sandorių akcijoms, kai siūlymų terminai pasibaigė. Akcijų kainų svyravimai, fiksuojami po bendrovės žingsnio į biržą, dažnai parodo, kiek tikslūs buvo išankstiniai vertinimai ir kaip rinka įvertino verslo potencialą.
Iš metinių duomenų galima konstatuoti, kad JAV rinkose investuotojams apsimokėjo investuoti į IPO sandorius būtent jų įtraukimo į biržos prekybos sąrašus metu: metų pabaigoje pernykščių IPO įmonių akcijos buvo vidutiniškai pabrangusios 46 procentais.
Europos rinkose, išskyrus Jungtinę Karalystę, fiksuotas vidutinis 20,6 proc. pabrangimas. Bendra kainų augimo tendencija atspindi investuotojų optimizmą. Kita vertus, IPO planuojančioms įmonėms tai rodo apie investuotojų lūkesčius gauti greito pelno.
Kiekvienam proveržiui reikia pastangų
Taigi ko galima tikėtis 2025-aisiais?
Panašu, kad pernai IPO rinkose dažnai buvo kalbama apie pasiruošimą ir laukimą, o šiemet šias kalbas keis aiškesni veiksmų planai. Infliacijos mažėjimas atveria vis geresnes galimybes pigiau pritraukti kapitalo. IPO rinkoms yra naudinga, kai investuotojai aktyviau ieško investicinės grąžos, ekonominė aplinka leidžia bendrovėms pozityviau vertinti augimą, o bendras noras rizikuoti didėja.
Be abejo, IPO svarbi ne tik bendra rinkos aplinka. Siūlymus ketinančios rengti įmonės turi sugebėti įrodyti, kad jų verslo modelis yra tvarus ir pajėgus generuoti laisvus pinigų srautus ir gauti naudos iš geresnių ekonominių sąlygų. Geriausių rezultatų pasieks tos įmonės, kurios užtikrins investuotojus dėl dviejų pagrindinių dalykų: pirma, kad jų produktų ar paslaugų paklausa augs, antra, vartotojai bus pasirengę už tai mokėti vis daugiau.
Dažnai sakoma, kad kylantis potvynio vanduo pakelia visas valtis, bet finansų rinkose ne visos „valtys“ pakyla vienodai aukštai. Bus įdomu stebėti, kas šiemet IPO rinkose pakils aukščiausiai.
Komentaro autorius Rolandas Laukaitis, profesinių paslaugų bendrovės EY strategijos ir sandorių paslaugų praktikos partneris
