Kinijos automobilių gamintojai užėmė mažiausią Europos elektrinių transporto priemonių rinkos dalį per aštuonis mėnesius po to, kai dėl naujų tarifų automobilių importo į šį regioną kaina padidėjo net 35 proc.
Tokių gamintojų, kaip BYD ir SAIC MG, lapkričio mėnesį visoje Europoje užregistruota 7,4 proc. elektromobilių, palyginti su 8,2 proc. spalį, rodo automobilių tyrimų bendrovės duomenys. Tai žemiausias lygis nuo kovo mėnesio.
Spalio pabaigoje Europos Sąjunga nustatė nuolatinius papildomus tarifus po to, kai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dėl valstybės pagalbos Kinijos elektromobilių pramonei buvo suteiktas nesąžiningas pranašumas. Mėnesius trukusiose derybose nepavyko išspręsti prekybos ginčo, todėl Briuselis naujus mokesčius pritaikė prie esamo 10 proc. importo muito.
Nors muitai taikomi visiems Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, įskaitant ir tokius vakarietiškus prekės ženklus kaip BMW ir „Tesla“, jų dydžiai skiriasi priklausomai nuo to, kokią paramą gavo automobilių gamintojas ir ar jis bendradarbiavo su ES tyrimu. Labiausiai nukentėjo valstybei priklausanti MG patronuojančioji įmonė SAIC, kuriai dabar taikomi 45 proc. tarifai.
Ilgą laiką buvęs geriausiai parduodamu Kinijos automobilių gamintoju Europoje, buvęs britų sportinių automobilių prekės ženklas pastaruoju metu patyrė nuosmukį – praėjusį mėnesį, remiantis tyrimų bendrovės pateiktais duomenimis, registravimas sumažėjo 58 proc.
MG atsitraukus, BYD įsibėgėjo, o lapkričio mėnesį visoje Europoje registruotų automobilių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – iki 4796 automobilių. „BYD užkariauja rinką, o MG patiria didelius nuosmukius“, – sakė analitikas Julianas Litzingeris.
Jis pridūrė, kad BYD augimas yra sveikas, nes beveik 80 proc. jos registruotų automobilių sudaro privatūs klientai ir automobilių parkai, o ne pardavimo kanalai, pavyzdžiui, saviregistracija ar automobilių nuoma. Kinijos automobilių gamintojai, norintys plėstis į pagrindines pasaulio rinkas, susidūrė su pasipriešinimu Europoje po to, kai buvo faktiškai išstumti iš JAV.
Remiantis pirmadienį paskelbtais šalies muitinės duomenimis, Kinijos pasaulinis elektromobilių eksportas lapkritį, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 19 procentų, įskaitant 23 procentais sumažėjusį eksportą į ES. Dėl mažesnių baterijų sąnaudų Kinijos įmonės įgijo kainų pranašumą, tačiau šis klausimas sukėlė protekcionistinių impulsų, nes JAV ir ES pareigūnai stengiasi apsaugoti vietos automobilių gamintojus.
Pramonė, kurioje Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje dirba šimtai tūkstančių darbuotojų, susiduria su sunkumais pereinant nuo vidaus degimo varikliais varomų automobilių. „Nors ES muitai pristabdė Kinijos spaudimą regione, jų įvedimas apskritai lėmė mažesnį, nei tikėtasi, nuosmukį“, – sakė J. Litzingeris.
Tačiau, pasak jo, Vokietijoje ir Prancūzijoje Kinijos gamintojų registruotų elektromobilių skaičius lapkritį, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo daugiau nei perpus. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje, kuri nėra ES narė ir neįvedė tarifų, Kinijos elektromobilių gamintojų registravimas per metus išaugo 17 proc.
Perėjimas prie elektromobilių, kadaise laikytas neišvengiamu, 2024 metais daugelyje pasaulio rinkų sulėtėjo ir tapo labiau nenuspėjamas, todėl automobilių gamintojai iš naujo įvertino savo strategijas, pradedant modelių linijomis, baigiant gamyklų vietomis ir net įmonių struktūromis.
Kinijos automobilių gamintojai imasi priemonių lokalizuoti gamybą Europoje, tačiau šioms pastangoms subręsti prireiks laiko. BYD planuoja statyti gamyklą Vengrijoje, o „Chery“ gamina automobilius Ispanijoje ir gali pradėti gamybą Italijoje.
