Lapkričio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 3 proc. mažesnė nei spalį ir siekė 88,66 Eur/MWh, Latvijoje kainavo – 88,75 Eur/MWh, o Estijoje, palyginti su spaliu, mažėjo 10 proc. ir siekė 82,56 EUR/MWh.
Valandinės elektros kainos spalį Baltijos šalyse svyravo nuo 2,18 EUR/MWh iki 338,85 EUR/MWh.
„Baltijos šalyse elektros energijos kainos krito nežymiai, o kaimyninėse šalyse kainos kilo. Rinkos kainų pokyčius lėmė išaugusi paklausa, 4 proc. mažesni energijos srautai į Baltijos šalis ir toliau sparčiai mažėjančios saulės elektrinių gamybos apimtys. Tačiau išaugusi hidroelektrinių ir vėjo elektrinių gamyba leido elektros kainą išlaikyti beveik stabilią“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Vėjo jėgainių gamyba išaugo 30 proc. ir tai buvo aukščiausias vėjo produkcijos gamybos rodiklis šiemet – lapkritį siekęs 574 GWh arba 24 proc. visos Baltijos šalių gamybos.
Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė fiksuoti nepriklausomi elektros tiekėjai, lapkritį šiek tiek krito, palyginti su praėjusiu mėnesiu. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė 20,780 ct/kWh, fiksuojant ją 9 mėnesius.
„Nord Pool“ biržoje lapkričio mėnesio vidutinė elektros energijos kaina kilo 56 proc. iki 37,28 EUR/MWh.
Pasak M. Gigos, praėjusį mėnesį elektros energijos kainos kilo beveik visose „Nord Pool“ prekybos zonose. Šiaurės šalyse elektros energijos kainų svyravimui didžiausią įtaką turėjo besikeičianti oro temperatūra, kuri krisdama žemiau normos ribos augino elektros energijos poreikį. Taip pat šiuo laikotarpiu buvo sumažėjusi vėjo jėgainių gamyba. Elektros kainų skirtumą prekybos zonose Norvegijos ir Švedijos šiaurėje bei pietuose lėmė vandens rezervuarų pripildymas, taip pat aukštesnės kainos žemyninėje Europoje.
Baltijos šalyse gamyba augo 16 proc.
Elektros energijos vartojimas Baltijos šalyse lapkričio mėnesį sudarė 2 400 GWh, o tai 7 proc. daugiau nei spalį. Lietuvoje ir Latvijoje lapkritį elektros vartojimas augo 6 proc. Lietuvoje suvartota – 1 087 GWh, o Latvijoje – 592 GWh. Estijoje elektros energijos paklausa lapkritį išaugo 10 proc. ir siekė 721 GWh.
Baltijos šalyse elektros energijos gamyba lapkritį augo 16 proc. palyginus su spalio mėnesiu ir siekė 1 393 GWh. Lietuvoje elektros energijos gamyba, palyginus su praėjusiu mėnesiu, augo 8 proc. iki 663 GWh. Daugiausia elektros energijos pagaminta Latvijoje – 73 proc. daugiau nei spalį ir siekė 324 GWh. Estijoje pagamintos elektros energijos kiekis išliko toks pat, kaip ir praėjusį mėnesį, 405 GWh.
Lapkričio mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 58 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 61 proc., Latvijoje – 54 proc., Estijoje – 56 proc.
