Vėjo elektrinių gamyba praėjusią savaitę užtikrino net pusę Lietuvos suvartojimo, fiksuotas didžiausias pastarųjų metų vietos elektrinių sugeneruotas kiekis (200 GWh), rašoma Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Suomijoje vienu metu atsijungę du branduoliniai reaktoriai bei „EstLink 1“ remontas lėmė nežymiai didesnes elektros kainas Lietuvoje nei savaitę prieš tai. Lapkričio 18-24 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 4 proc. nuo 86,5 Eur / MWh iki 90,1 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 90,5 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę vietinės vėjo elektrinės pagamino 133 GWh ir taip užtikrino net pusę Lietuvos elektros suvartojimo. Dėl to fiksuotas ir didžiausias pastarųjų metų vietinių elektrinių gamybos kiekis. Visų tipų elektrinės Lietuvoje per savaitę sugeneravo 200 GWh, tai sudarė 75 proc. reikalingos elektros energijos. Nors ir Lietuvoje, ir regione buvo itin didelė vėjo jėgainių generacija, tačiau elektros kainos reikšmingai nekrito. Taip nutiko dėl reikšmingai sumažėjusių elektros importo srautų iš Suomijos į Baltijos šalis – didžiąją savaitės dalį neveikė „Olkiluoto 3“ ir „Loviisa 2“ branduoliniai reaktoriai, kurių suminė galia siekia 2,1 GW, taip pat buvo atliekamas tarpsisteminės Estijos-Suomijos jungties „EstLink 1“ kasmetinis remontas. Savaitgalį visi elektrinių ir jungčių remonto darbai buvo sėkmingai baigti“,– sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 1 proc. nuo 260 GWh iki 261 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 76 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 200 GWh elektros energijos, tai yra 42 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 140 GWh. vadovė Aistė Krasauskienė.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba išaugo 87 proc. nuo 71 GWh iki 133 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo penktadaliu nuo 39 GWh iki 31 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 21 proc. nuo 15 GWh iki 19 GWh. Kitos elektrinės pagamino 17 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 67 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės generavo 15 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus. vadovė Aistė Krasauskienė.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 32 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 21 proc. nuo 152 GWh iki 120 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 72 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 11 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 17 proc. – iš Lenkijos. vadovė Aistė Krasauskienė.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo daugiau nei dvigubai nuo 11 GWh iki 27 GWh. 84 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 5 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi, o likę 12 proc. eksportuoti į Skandinaviją. Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 78 proc. Lenkijos kryptimi ir 25 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos kryptimi ir 74 proc. Lietuvos kryptimi. vadovė Aistė Krasauskienė.
