Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“ pirmuosius devynis šių metų mėnesius skyrė beveik 10 proc. daugiau investicijų projektams, kurie stiprina Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Šių metų sausį–rugsėjį, lyginant su tuo pačiu 2023 metų laikotarpiu, gerėjo koreguoti pelningumo rodikliai.
„Grupė Lietuvos energetinei nepriklausomybei skiria rekordines investicijas, o vienas iš esminių projektų yra sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais programa. Iki istorinio įvykio Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalims liko mažiau nei 100 dienų. Taip pat Grupės įmonės tęsia darbus užtikrindamos perdavimo sistemų patikimumą, modernizuoja infrastruktūrą, siekiant integruoti atnaujinančios energetikos projektus, intensyviai ruošiasi tolesnei infrastruktūros plėtrai, vertina ilgalaikio energijos saugojimo galimybes“, – sakė Mindaugas Keizeris, „EPSO-G“ vadovas.
Pasak M. Keizerio, Grupė pristatė naujosios energetikos strategiją iki 2035 metų – joje numatytos investicijos tiek į esamą, tiek į ateities infrastruktūrą, kuri stiprins Lietuvos energetinę nepriklausomybę, leis išnaudoti žaliosios energijos potencialą, atvers eksporto rinkas ir kartu didins šalies konkurencingumą, padės pritraukti investicijų.
Grupės koreguotas grynasis pelnas šių metų sausį–rugsėjį siekė 28 mln. eurų ir augo daugiau nei 56 proc. Atitinkamu laikotarpiu pernai minėtas rodiklis buvo beveik 18 mln. eurų. „EPSO-G“ grupės koreguotas veiklos pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) šių metų sausį–rugsėjį siekė 58 mln. eurų – beveik penktadaliu daugiau palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais. Koreguoti rodikliai, eliminuojant laikinus reguliacinius skirtumus, augo dėl didesnės investicijų grąžos, padidėjus vidutinei svertinei kapitalo kainai, ir išaugusios dedamosios investicijų finansavimui elektros perdavimo sistemos operatoriui.
„EPSO-G“ grupės investicijos į infrastruktūrą per pirmuosius devynis šių metų mėnesius sudarė 149 mln. eurų ir buvo beveik 10 proc. didesnės nei atitinkamu laikotarpiu 2023 metais. Didžiausią dalį – 142,5 mln. eurų – investicijų sumos elektros perdavimo sistemos modernizacijai ir plėtrai skyrė Grupės įmonė „Litgrid“.
„Litgrid“ aukštos įtampos perdavimo tinklais šalies gyventojų ir verslo poreikiams per šių metų sausį–rugsėjį buvo perduota 6,8 teravatvalandės (TWh) elektros energijos – 0,4 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Amber Grid“ per 2024 metų pirmuosius devynis mėnesius Lietuvos, Baltijos šalių, Suomijos ir Lenkijos vartotojams transportavo beveik 21 TWh gamtinių dujų, neskaitant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai – beveik 27 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. 2024 metų sausio–rugsėjo mėnesiais Lietuvos dujų vartotojams dujų perdavimo operatorius perdavė 12,2 TWh dujų arba 31 proc. daugiau nei 2023 metų atitinkamu laikotarpiu (9,3 TWh). Dujų paklausa augo dėl vėsesnių žiemos orų ir mažesnės dujų kainos, kuri lėmė didesnį šių energijos išteklių vartojimą trąšų gamyboje.
Lietuvoje vis daugiau vartojama ir šalyje pagamintų biodujų. Per ataskaitinį laikotarpį į „Amber Grid“ valdomą Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo įleista apie 100 gigavatvalandžių (GWh) biometano, pagaminto iš žemės ūkyje susiformavusių atliekų. Tokiu kiekiu dujų galima būtų apšildyti apie 8 tūkst. namų ūkių.
Per 2024 metų sausį–rugsėjį energijos išteklių biržoje „Baltpool“ Lietuvos bei užsienio centralizuotos šilumos tiekimo įmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir pramonės įmonės įsigijo beveik 6 TWh biokuro. Tai 5 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais, kai buvo įsigyta 6,3 TWh biokuro.
„EPSO-G“ įmonių grupę sudaro valdymo įmonė „EPSO-G“ ir šešios tiesiogiai patronuojamos įmonės „Amber Grid“, „Baltpool“, „Energy cells“, „EPSO-G Invest“, „Litgrid“ ir „Tetas“. „EPSO-G“ ir Grupės įmonės taip pat turi „GET Baltic“, „Baltic RCC“ OÜ ir „TSO Holding“ AS akcijų. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
