Elektromobilių pirkėjai visame pasaulyje supranta, kokią didelę vertę siūlo Kinijos automobilių gamintojai. Pasaulyje, automobilių rinkai tampant vis labiau elektrinei, ilgamečiai Pietų Korėjos, Europos, Japonijos ir Šiaurės Amerikos automobilių prekių ženklai atsiduria sunkios kovos pusėje, nes Kinijos elektromobilių prekių ženklai įsitvirtina tiek Kinijoje, tiek už jos ribų.
Pastaruoju metu ypač sunkiai sekasi Vokietijos prekių ženklams. Kadaise Kinija buvo laikoma aukso gysla šiems prekių ženklams, tačiau dabar jie patiria didžiulius pelno ir rinkos dalies nuostolius, ir neaišku, ar galės konkuruoti.
BMW, „Mercedes-Benz“, „Porsche“ ir „Audi“ – kartu su kitais greta esančiais prabangių Europos automobilių prekių ženklais – trečiąjį ketvirtį patiria didžiulius nuosmukius. BMW pardavimai sumažėjo 30 proc., o „Porsche“ – 19 proc., ir tai yra blogiausias ketvirtis per dešimtmetį. Visas „Volkswagen“ grupė, kuriai priklauso ir „Audi“ pripažino, kad jų pardavimai sumažėjo 15 proc. Šiek tiek geriau sekėsi „Mercedes-Benz“, kurios pardavimai III ketvirtį sumažėjo tik 13 proc.
Tai vis dar nėra geros naujienos Europos gamintojams. „Bloomberg“ straipsnyje pateikiamas interviu su Ryan Xu, Kinijos verslininkė iš Guangdongo, kuri neseniai įsigijo „Nio ET5“. Trijų vaikų motina pasirinko „ET5“, nes, palyginti su „Porsche Taycan“ ar „Mercedes Benz EQE“, jautėsi unikalesnė ir geriau susieta su automobiliu, pavyzdžiui, elektromobilio veido atpažinimo funkcija leidžia jam pasisveikinti su Xu vaikais vardu.
Didelis pardavimų nuosmukis yra šių didžiųjų Europos markių egzistencinė krizė. Ar jie išliks, ar pasitrauks? Daugeliui Vokietijos automobilių gamintojų pasitraukimas nėra išeitis, nes didelė dalis jų tiekimo grandinės yra susijusi su Kinija. Nepaisant mažėjančių pardavimų, šie prekių ženklai Kinijoje parduoda daugiau automobilių nei savo šalyje, Vokietijoje. Greitai apsisukti ir užkariauti nesuinteresuotą Kinijos rinką nėra lengva.
Kinijos vietinių elektromobilių su gerai veikiančia programine įranga diegimas buvo ne kas kita, kaip agresyvus bei laiku pasirinktas sprendimas. Palyginimui, brangių vokiškų automobilių programinė įranga su klaidomis ir elementariais trikdžiais nesudomino Kinijos pirkėjų. Tokie automobiliai, kaip tik Kinijoje pagamintas BMW „i3L“, buvo pardavinėjami vos už 21 tūkst. eurų, t. y. beveik 13 tūkst. eurų pigiau nei įprastai, vien tam kad priviliotų pirkėjus, tačiau tai ne tik netvaru, bet ir neveiksminga.
Kinijos elektromobiliai paprastai yra malonūs, įtikinantys įrenginiai, kuriuose labai svarbi programinė įranga ir automobilio suderinamumas. Jei Vokietijos automobilių gamintojai nori konkuruoti su Kinijos prekių ženklais tiek Kinijoje, tiek savo šalyje, jie turės greitai rasti būdą, kaip prilygti šių prekių ženklų pasiūlymams.
Šiuo metu Vokietijos automobilių gamintojai greitai praranda rinkos dalį. Iki pandemijos jie kontroliavo 25 proc. Kinijos rinkos, tačiau dabar ši dalis sumažėjo iki 15 proc. Turėsime palaukti iki kitų metų, kad pamatytume, ar jie pasiekė dugną.
Paieška archyve
