Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day‒ahead) 2024 m. liepos mėn. buvo 98 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina padidėjo 7 proc. 2024 m. birželio mėn. kainų vidurkis buvo 92 Eur/MWh.
2024 m. liepą fiksuota 17 proc. didesnė vidutinė elektros energijos kaina nei 2023 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 84 Eur/MWh.
2024 m. liepą, palyginti su laikotarpiu prieš elektros energijos kainų krizę ‒ 2019‒2021 m. ‒ kai liepos mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyravo apie 56 Eur/MWh, matyti, kad formuojasi apie 1,7 karto aukštesnė elektros energijos kaina.
Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
- vasaros kaitra lėmė didesnį elektros energijos poreikį, dėl to vyravo aukštesnės kainos;
- 19 proc. padidėjusi vėjo jėgainių gamyba turėjo įtakos žemesnių kainų formavimui;
- gana aukštos kainos vakarinėmis kainų piko valandomis, kai gamino ir Baltijos šalių regiono hidroelektrinės (įskaitant Kruonio HAE), ir brangiau elektrą gaminančios iškastinį kurą naudojančios elektrinės, lėmė vidutiniškai aukštesnį kainų lygį.
* Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Latvijoje, taip pat Estijoje, kaip ir Lietuvoje, liepą elektros kaina siekė 98 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo ženkliai mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 38 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota liepos 2 d. (antradienis) ‒ siekė 157 Eur/MWh, mažiausia liepos 6 d. (šeštadienis) ‒ 26 Eur/MWh.
2024 m. liepos mėn. Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje buvo fiksuotos 18 valandų su neigiama valandine elektros energijos kaina (liepos 6‒7 d.). Šiomis valandomis kainos svyravo nuo -0,57 iki -2,01 Eur/MWh. Tuo tarpu Suomijoje ir Švedijos SE4 prekybos zonoje atitinkamai buvo fiksuotos 104 valandos (liepos 4 d., 6‒9 d., 11 d., 13‒14 d., 17‒18 d., 21 d., 29 d.) ir 65 valandos (liepos 4‒7 d., 13‒14 d., 21 d., 28‒29 d.) su neigiamomis valandinėmis elektros energijos kainomis, kurios Suomijoje svyravo nuo -2,88 iki -19,90 Eur/MWh, o Švedijos SE4 prekybos zonoje svyravo nuo -4,59 iki -48,69 Eur/MWh.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO‒E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2024 m. liepą siekė 626 GWh ir padidėjo 6 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Birželį nacionalinė generacija siekė 592 GWh. Palyginti su 2023 m. liepos mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 441 GWh, 2024 m. liepą sugeneruota 42 proc. daugiau elektros energijos.
2024 m. liepos mėn. apie 64 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota.
Elektros energijos suvartojimas 2024 m. liepą siekė 979 GWh ir buvo net 7 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2024 m. birželį suvartota 913 GWh elektros energijos. 2024 m. liepą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas išaugo 11 proc. 2023 m. liepos mėn. buvo suvartota 885 GWh elektros energijos.
2024 m. vasarą išryškėjo šiek tiek kitos didžiausių paros kainų išsidėstymas. Liepos mėn. kainų pikas formavosi vakarinėmis valandomis 20-23 val. su aukščiausia vidutine kaina siekusia 202 Eur/MWh 21-22 val. Žemesni kainų pikai formavosi rytinėmis ir naktinėmis valandomis ‒ atitinkamai 8‒9 val. ir 1-2 val., kai kainos tomis valandomis vidutiniškai siekė 118 Eur/MWh. Tuo tarpu šį liepos mėn. paros mažiausios kainos valandos buvo dienos metu (12‒17 val.) ir kainos tuo metu svyravo tarp 41‒46 Eur/MWh.
Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2024 m. liepos mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 34 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ sugeneravo saulės jėgainės, vėjo jėgainės sugeneravo ‒ 28,5 proc. dalį. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 13 proc., šiluminės elektrinės ‒ 15 proc., kitos ‒ 9 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.
2024 m. liepos mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 19 proc. didesnis nei birželį (liepą pagaminta 178 GWh, birželį ‒ 150 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo tik 6 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2023 m. liepos mėn. vėjo elektrinės pagamino 168 GWh elektros energijos.
2024 m. liepą saulės elektrinės pagamino 214 GWh elektros energijos, t. y. 9 proc. mažiau nei praėjusį birželio mėn. Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 2 kartus didesnis nei 2023 m. liepos mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo apie 107 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) liepos mėn. padidėjo 23 proc. ir siekė 80 GWh, birželį ‒ 65 GWh. 2024 m. liepos mėn. hidroelektrinės pagamino 40 proc. daugiau elektros energijos nei prieš metus.
2024 m. liepą, šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo 3 proc., palyginti su praėjusiu birželio mėn. Liepą šiluminės elektrinės pagamino 96 GWh, birželį ‒ 92 GWh elektros energijos. 2024 m. liepos mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 77 proc. didesnis, palyginti su 2023 m. liepos mėn.
Kitų elektrinių gamyba 2024 m. liepos mėn. siekė 58 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu buvo didesnė 19,5 proc., o palyginti su praėjusių metų liepos mėn. didesnė 7 proc.
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje kas mėnesį elektros energijos vartojimo poreikiams padengti turi būti importuota vidutiniškai apie 30‒45 proc. bendro suvartojamo kiekio, itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai, skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausia iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.
2024 m. liepos mėn. elektros energijos importas iš Švedijos siekė 506 GWh ir buvo 9 proc. didesnis nei birželio mėn., kai siekė 465 GWh (birželį importas iš Švedijos „NordBalt“ jungtimi buvo šiek tiek apribotas dėl Švedijoje vykstančių linijų remonto darbų). Lietuva į Švediją liepos mėn. neeksportavo.
Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą dažniau eksportuojama į Lenkiją. Kai Lenkijoje vyrauja žemesnės kainos, per Lietuvos—Lenkijos jungtį galima importuoti pigesnę elektros energiją iš Lenkijos. Importas iš Lenkijos 2024 m. liepos mėn. siekė 165 GWh ir buvo 2 proc. didesnis nei birželį. Lietuva į Lenkiją eksportavo 56 GWh, t. y. 35 proc. daugiau nei 2024 m. birželį. 2024 m. birželį Lietuva iš Lenkijos importavo 162 GWh, eksportavo — 51 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
Importas iš Latvijos į Lietuvą 2024 m. liepos mėn. siekė 20 GWh, ir palyginti su birželio mėn., buvo 3 kartus didesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją sudarė net 176 GWh ir buvo 1 proc. didesnis, palyginti su birželio mėn. 2024 m. birželį Lietuva iš Latvijos importavo 6 GWh, į Latviją eksportavo — 178 GWh.
Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo į Latviją iš Estijos galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2024 m. liepos mėn., importas į Latviją iš Estijos siekė 109 GWh ir buvo 6 proc. mažesnis, palyginti su birželio mėn. Tuo tarpu į Estiją iš Latvijos buvo importuota 7 GWh elektros energijos, — 46 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį, kai šis kiekis sudarė 13 GWh. Prieš metus 2023 m. liepos mėnesį importas į Latviją iš Estijos sudarė 475 GWh, o į Estiją iš Latvijos elektros energijos beveik neimportuota.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais) šiuose regionuose. Pagal ilgalaikes vandens rezervuarų lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygis 2024 m. pradžioje palaipsniui mažėjo dėl užsitęsusių šalčių Šiaurės šalių regione, tačiau balandžio pirmąją savaitę (14-ta savaitė) atšilus orams ir pradėjus aktyviau tirpti sniegui vandens rezervuarų lygis pakilo — pasiekė 2022 m. lygį, kuris buvo vienas žemiausių per paskutinius 5 metus. Gegužės mėn. rezervuarai intensyviai pildėsi ir 19-tą savaitę pasiekė aukščiausią tos savaitės lygį per paskutinius 5 metus.
2024 m. birželio mėn., taip pat liepos mėn. rezervuarų lygis didėjo tik jau ne taip sparčiai. Liepos mėnesio pabaigoje (29-tos savaitės duomenimis) vandens rezervuarų lygis buvo 12 proc. aukštesnis nei praėjusio birželio mėn. vidutinis lygis. 2024 m. liepos mėn. vidutinis rezervuarų lygis, palyginti su 2023 m. liepos mėn., buvo 2,3 proc. aukštesnis.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2024 m. liepos mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 38 Eur/MWh ir buvo 5 proc. mažesnė, palyginti su birželio mėn.
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2024 m. liepos mėn. pabaigoje buvo 68 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2024 m. liepos mėn. siekė 67 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina sumažėjo 3 proc. (birželį vidutinė ATL kaina siekė 69 Eur/tCO2e).
** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.
Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių, susijusių su elektros energijos kainomis, vertinimas. Iki šiol Tarybos atliekamose prognozėse buvo naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future).
Dėl Latvijos ateities sandorių rinkos mažo likvidumo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Nasdaq OMX“ išvestinių finansinių produktų biržoje išvestiniais finansiniais produktais, susietais su „Nord Pool“ sisteminės kainos ir Latvijos (Rygos) prekybos zonos kainų skirtumu, neprekiaujama. Todėl prognozuojant elektros energijos rinkos kainą vertinamos ateities sandorių kainos dėl „Nord Pool“ sisteminės kainos ir kainos dėl ateities sandorių dėl kainų skirtumo tarp Suomijos prekybos zonos kainos ir „Nord Pool“ sisteminės kainos. Pastarųjų išvestinių produktų grupė (SYHELFUTBL) pasirinkta dėl jų pakankamo likvidumo, taip pat kaip galimai labiausiai atitinkantys Lietuvos elektros energijos kainų kitimo tendencijas. Pastebėtina, kad elektros energijos kainų Lietuvos ir Suomijos prekybos zonose skirtumas per šių metų pirmuosius 6 mėnesius sudarė vidutiniškai apie 25 Eur.
Šiuo metu vertinami šių finansinių produktų ENOFUTBL ir SYHELFUTBL paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Suomijos prekybos zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2024 m. IV ketv., 2025 m. I ir II ketv.).
2024 m. liepos mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4‒24 + SYHELFUTBL Q4‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. IV ketv., siekė 43 Eur/MWh ir, palyginti su birželio mėn. pabaiga, sumažėjo 4 proc.
2024 m. liepos mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q1‒25 + SYHELFUTBL Q1‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. I ketv., siekė 62 Eur/MWh ir, palyginti su birželio mėn. pabaiga, sumažėjo 3 proc.
2024 m. liepos mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2‒25 + SYHELFUTBL Q2‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. II ketv., siekė 31 Eur/MWh ir, palyginti su birželio mėn. pabaiga, sumažėjo virš 6 proc.
Elektros energijos disbalanso rinkos kiekiai
Bendra Baltijos šalių balansavimo energijos rinka veikia jau 6 metus ir yra bendrai organizuojama perdavimo sistemos operatorių pagal bendras Baltijos balansavimo taisykles. Disbalansas ‒ tai skirtumas, suskaičiuojamas tarp planuoto realizuoti (parduoti ar nupirkti) rinkoje elektros energijos kiekio ir faktinio (pagaminto bei suvartoto) elektros energijos kiekio. Todėl disbalansas, iš esmės, sudaro elektros energijos kiekį, kuris potencialiai galėjo būti realizuotas prekyboje viename iš elektros energijos rinkos segmentų (pavyzdžiui, kitos paros, einamosios paros prekybos rinkose). Teigiamas disbalansas ‒ tai elektros energijos perteklius, kuris susidaro sistemoje tuomet, kai pagaminama daugiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojama mažiau, nei buvo planuojama suvartoti, o neigiamas disbalansas ‒ priešingai, kai pagaminama mažiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojamas didesnis kiekis, nei buvo planuota.
2024 m. sausio‒liepos mėn. Lietuvos disbalansas (absoliučiu dydžiu) sudarė daugiau nei pusę (53 proc.) viso absoliutaus disbalanso* Baltijos šalyse.
2024 m. liepos mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas sudarė 64 GWh (vidutiniškai 86 MWh/h) ir buvo 19 proc. didesnis nei 2024 m. birželį (birželį absoliutus disbalansas sudarė 54 GWh arba vidutiniškai 75 MWh/h). Šis kiekis sudarė 6,5 proc., palyginti su liepos mėn. Lietuvoje suvartotu elektros energijos kiekiu. 2024 m. liepos mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas, palyginti su praėjusių 2023 m. liepos mėn., padidėjo 23 proc. (2023 m. liepą absoliutus disbalansas siekė 52 GWh arba vidutiniškai 70 MWh/h).
Apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje didžiausias teigiamas valandos disbalansas sudarė 358 MWh (liepos 13 d. 16 val.), o mažiausias teigiamas ‒ 0,17 MWh (liepos 4 d. 8 val.). Didžiausias neigiamas disbalansas siekė -466 MWh (liepos 1 d. 12 val. nakties), o mažiausias neigiamas ‒ -0,21 MWh (liepos 14 d. 8 val.).
* Absoliutaus disbalanso reikšmė skaičiuojama kaip valandinių disbalanso reikšmių modulių suma.
Paieška archyve
