Lietuva toliau įsitvirtina kaip viena sparčiausiai augančių ir tvirčiausių startuolių ekosistemų regione ir pasaulyje. Tai parodė naujausias „StartupBlink“ pasaulinio startuolių ekosistemų indeksas, kuriame Lietuva užėmė 16 vietą pasaulyje, o Vilnius pakilo į 71 vietą pasaulyje. Šalies sostinė buvo išskirta kaip geriausias Europos Sąjungos miestas kibernetinio saugumo industrijai.
Lietuva viena vieta pakilo ir Europoje – į 10 vietą bei Europos Sąjungoje (ES), kur užėmė 8 vietą, aplenkdama Airiją. Šalis taip pat yra įsitvirtinusi antroje pozicijoje Vidurio ir Rytų Europoje.
„Lietuvos kilimas pasauliniame reitinge per vieną poziciją, o Vilniaus – per dvi, atspindi spartų šalies startuolių ekosistemos augimą per pastaruosius kelerius metus. Tai, kad įsitvirtinome tarp dvidešimt geriausių pasaulio startuolių ekosistemų yra didelis mūsų šalies pasiekimas ir nuoseklaus darbo rezultatas. Taip pat tai stiprus rodiklis, kad einame teisinga kryptimi“ – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Indekse išskirtinius rezultatus pademonstravęs Vilnius, kaip geriausias miestas kibernetinio saugumo industrijai taip pat išsiskyrė ir medicininių technologijų sektoriuje, užimdamas 2 vietą tarp ES miestų. Kaunas pagal šį sektorių užėmė 3 vietą.
„Kibernetinis saugumas yra ir dar ilgai išliks strategiškai svarbia tema visame pasaulyje, todėl labai džiugu, kad Vilniui pavyko įsitvirtinti kaip šios industrijos centrui Europos Sąjungoje. Dabar yra labai svarbu išlaikyti šią lyderystę ir toliau aktyviai dirbti kibernetinio saugumo srityje, todėl jau rudenį kartu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru pasiūlysime ir kibernetinio saugumo akceleravimo programą, kuri padės dar labiau įtvirtinti savo pozicijas“, – teigia „Startup Lithuania“ vadovė Karolina Urbonaitė.
„Startup Lithuania“ vadovės teigimu dabar svarbu išlaikyti spartų augimą bei lyderystę ir medicininių technologijų srityje, o Vilnius ir Kaunas šiame reitinge pademonstravo ir galimybes tapti šios srities centrais Europoje.
„Biotechnologijų ir medicininių technologijų srityje pati svarbiausia ašis yra mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Tai, kad didžiausi Lietuvos miestai pademonstravo tokius rezultatus, parodo, kad mūsų šalyje ši sinergija pradeda sėkmingai veikti. Didelę įtaką šių miestų augimui indekse turėjo du svarbūs aspektai: infrastruktūra ir intelektinė nuosavybė. Vilniuje yra įsikūrę Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, Vilniaus inovacijų pramonės parkas, „Bio City“ – turintys ambicijų tapti didžiausiu gyvybės mokslų centru Europoje. Kaune su šia sritimi labai aktyviai dirba „Tech-Park“ Kaunas, kuris akceleruoja medicinos technologijų startuolius“, – dalinasi Inovacijų agentūros „Biotech Lab“ vadovė Jekaterina Kalinienė.
Pasak J. Kalinienės gyvybės mokslų sektoriuje Lietuva jau turi ir kuo pasigirti. Kaune įkurtas lietuvių startuolis „Sentante”, kuris vysto robotizuotą kraujagyslių chirurgijos sistemą, pernai pritraukė 6 mln. eurų investicijų. Taip pat „Teltonika” pradėjo gaminti kol kas vienintelį pasaulyje dėvimą medicinos įtaisą „TeltoHeart” apyrankę, kuriai buvo suteikta medicininio prietaiso 2A klasė, leidžianti gydytojams diagnozuoti tam tikras ligas, remiantis prietaiso duomenimis.
Vertindamas ekosistemos stiprumą ir skaičiuodamas kiekvienos šalies balą, „StartupBlink“ indeksas atsižvelgia į skirtingus veiksnius ir parametrus, apimančius kiekybinius, kokybinius ir pradedančiojo verslo aplinkos dimensijas. Šalies kiekybinis balas nustatomas pagal startuolių, investuotojų, bendradarbystės erdvių, akceleratorių ir su startu susijusių susitikimų, kuriuos palaiko ekosistema, skaičių.
Kiekvienos startuolių ekosistemos kokybiniai rezultatai vertinami analizuojant duomenis apie sukauptas investicijas, darbuotojų skaičių, vienaragių skaičių ir dydį, taip pat pasitraukimus iš rinkos, kurių vertė mažesnė nei 1 mlrd. USD, strateginių filialų ir tarptautinių technologijų korporacijų MTEP centrų buvimą, technologijų sektorių listinguojamų įmonių skaičius ir rinkos kapitalizacija.
Didelis dėmesys skiriamas startuolių verslo aplinkos vertinimui, kuris orientuotas į infrastruktūrą ir paslaugas, ekosistemos kritinę masę ir galimybę laisvai veikti kaip startuoliui šalyje. Tarp elementų, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant šį balą, yra įvairovės indeksas, interneto greitis, kaina ir laisvė, investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, įvairių technologinių paslaugų prieinamumas.
„StartupBlink“ sukurtas „Global Startup Ecosystem Index“ yra kasmet atnaujinamas nuo 2017 m., jame reitinguojamos 100 šalių ir 1000 miestų startuolių ekosistemos.
