Didžiosios Britanijos kapitalo žaliosios energetikos projektų vystytoja „Aura Power“ yra pasiryžusi 2025 m. pradėti realius didžiausio Lietuvoje 375 MW įrengtosios galios saulės parko Dūkšto seniūnijoje statybos darbus ir aktyviau nagrinėja tolesnes portfelio plėtros galimybes. Bendrovės optimizmą lemia 2023 m. lapkričio mėnesio Konstitucinio Teismo sprendimo dėl nepagrįstų saulės parkų plėtros ribojimų perkėlimas į įstatymą.
Pasak „Aura Power“ plėtros vadovo Lietuvoje Aisčio Radavičiaus, Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, į kurį gruodžio pabaigoje iš dalies atsižvelgė Seimas, pagerino investuotojų nuotaikas ir sukūrė prielaidas galiausiai išplėtoti daugiau kaip metus strigusius stambius saulės parkų projektus.
„Seimo priimtos ir Prezidento pasirašytos atsinaujinančios energetikos įstatymo pataisos pirmiausia sprendžia investicijų į saulės parkus pritraukimo klausimą. Nuo šiol įstatymu įtvirtinus maksimalius metinius 5% energijos gamybos ribojimus, panaikinamas neapibrėžtumas dėl pajamų parkų operatoriams. Tai leidžia tikėtis bankų ar kitų investuotojų finansavimo. Rinkai buvo svarbus ir kitas pakeitimas – nuo 36 iki 48 mėnesių prailgintas projektų plėtros leidimo terminas, suteikiantis daugiau laiko tokio masto projektų įgyvendinimo planavimui“, – sako A. Radavičius.
Šiuo metu „Aura Power“ vykdo techninio projektavimo darbus būsimame 375 MW įrengtosios galios saulės parke 900 ha teritorijoje Ignalinos rajono Dūkšto seniūnijoje. Projektas turėtų tapti didžiausiu komerciniu saulės parku Lietuvoje ir vienu didžiausių Europoje. Anksčiau realias jo statybas planuota pradėti 2024 m., tačiau dėl pastarųjų metų ribojimų starto terminas nusikėlė į 2025 m., o užbaigti projektą planuojama 2027 m. Dūkšte „Aura Power“ jau kelis metus turi ilgalaikes žemės nuomos sutartis ir prisideda prie vietos bendruomenės iniciatyvų.
„2022 m. vasarą netikėtai įvestas 2 GW įrengtosios galios ribojimas ir neapibrėžti gamybos ribojimai buvo sukėlę realią grėsmę mūsų projekto Dūkšte įgyvendinimui, vietos bendruomenių bei savivaldybės lūkesčiams. Laimei, dabar galime drąsiau judėti į priekį tiek su šiuo, tiek su naujais projektais. Lietuvoje iš viso norėtume išplėtoti 800 MW saulės parkų portfelį ir 200 MW kaupimo įrenginių projektų – tiek veikiančių kartu su saulės parkais, tiek autonomiškai (stand alone)“, – komentuoja A. Radavičius.
Anksčiau „Aura Power“ skelbė, kad investicijos į Dūkšto saulės parką sudarys apie 250 mln. Eur, tačiau dabar nuo tikslesnės prognozės bendrovė susilaiko. Per pastaruosius kelis metus saulės modulių kainos pasaulio rinkose smarkiai svyravo, o šiuo metu yra kritusios apie 50 proc. Apie pusę viso parko sąmatos sudarančių modulių pigimas mažina investicijos dydį ir didina projekto konkurencingumą. Kita vertus, per pastaruosius metus reikšmingai išaugo kapitalo kaina ir kitos vystytojų sąnaudos.
„Nepaisant to, Lietuvoje išlieka gana geros sąlygos be valstybinių subsidijų plėtoti konkurencingus pramoninio masto saulės parkus. Dabar labiausiai tikimės, kad rinkos dalyvių ilgai laukti pokyčiai ministerijai ir kitoms institucijoms taptų ne KT „išreikalautu“ formalumu, o realiu, konstruktyviu ir pozityviu požiūriu užtikrinti kuo platesnį ir įvairesnį žaliosios energijos gamybos portfelį“, – tvirtina A. Radavičius.
