Kinijos technologijų milžinė „Huawei“ pastaruoju metu išgyvena ne pačius geriausius laikus, ypatingai žvelgiant į išmaniųjų telefonų departamentą. Tačiau nepaisant įvairiausių sankcijų, bendrovė ir toliau kuria naujus produktus.
JAV įvedus įvairiausias sankcijas „Huawei“ bendrovei, kaip pagrindinė to priežastis buvo įvardijamas kompanijos ryšys su Kinijos vyriausybe, o taip pat ir galimas šnipinėjimas. „Bloomberg News“ atliktas tyrimas dar kartą įrodo, jog „Huawei“ yra glaudžiai susijusi su šalies valdžia.
Remiantis naujausia informacija, „Huawei“ sulaukia itin aktyvios pagalbos tam, kad galėtų kurti savarankišką lustų tinklą. Šendženo miesto valdžios investicinis fondas buvo įkurtas tik tam, kad bendrovė taptų didelio tinklo su optikos specialistais, lustų įrangos kūrėjais ir cheminių medžiagų gamintojais centriniu tašku, rodo atliko tyrimo duomenys.
Pažymima ir tai, jog tokie sprendimai buvo priimti gavus tiesioginį nurodymą iš aukščiausių šalies pareigūnų, o tokią informaciją patvirtino du šaltiniai. Dar viena įdomi detalė – Kinijos vyriausybė panoro, jog „Huawei“ pradėtų kuo anksčiau gaminti „Mate 60“ serijos išmaniuosius, o tai turėjo tapti savotišku atsaku į JAV prekybos sekretorės Ginos Raimondo vizitą Kinijoje.
„Huawei Mate 60“ serijos išmanieji telefonai veikia su Kinijoje pagamintais 7 nm architektūrą naudojančiais „Kirin 9000S“ mikroschemų rinkiniais, o bendrovės atstovai nuolat ignoruoja bet kokias žiniasklaidos užklausas apie šiuos lustus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šie procesoriai, kuriuos sukūrė SMIC, rodo bendrovės atsilikimą nuo konkurentų, kuris siekia maždaug penkerius metus.
Verta pastebėti, jog JAV vykdomos eksporto kontrolės vienas iš pagrindinių tikslų buvo padidinti „Huawei“ ir Kinijos atsilikimą bent aštuoneriais metais. Pagrindinė priežastis, kodėl „Huawei“ ir visas Kinijos lustų verslas yra Jungtinių Valstijų taikinyje - susirūpinimas, kad JAV technologijos, kurias įsigijo Kinijos gamintojai, gali būti pritaikytos tokiuose lustuose kaip „Kirin 9000S“, o vėliau jais būtų aprūpinami dirbtinio intelekto valdomi dronai, superkompiuteriai, skirti kodams laužyti ir stebėti.
Šendženo pramonės investicijų grupė valstybės lėšomis buvo sukurta dar 2019 metais ir gavo tiesioginį nurodymą remti Kinijos lustų sektorių Viešieji duomenys apie įmonių registracijas atskleidė ir tai, kad specialus fondas investavo į maždaug dešimtį tiekimo grandinės įmonių. „Bloomberg“ aptiko vieną lustų gamybos įrankių bendrovę „SiCarrier“, kuri užmezgė „glaudžius simbiotinius santykius“ su „Huawei“.
„SiCarrier“ inžinieriai dirba su įvairiais „Huawei“ projektais, o lustų gamintojai perdavė gausybę patentų, įskaitant elektroninių mašinų ir duomenų centrų dizaino technologijas. Kaip skelbia „Bloomberg News“, abi šalys atsisakė pakomentuoti šiuos bendrus projektus.
Verta paminėti ir tai „Zetop Technologies“ bendrovė, kuri gamina optines mašinas, kuriomis ant silicio plokščių sluoksnių yra dedami tranzistoriai. „Huawei“, kartu su Kinijos mokslų akademijos padaliniu „Optikos“, yra pagrindinė šios įmonės akcininkai. Dar viena įdomi detalė – „Huawei“ ir jos partneriai yra pasamdę keletą buvusių ASML bendrovės, kuri praktiškai turi litografijos mašinų pardavimo monopolį, darbuotojų tam, kad jie padėtų dirbi su lustų gamybos mašinomis.
Analitikai atskleidžia ir tai, jog Kinija ne tik steigia įvairius investicinius fonus bei stato 30 mlrd. JAV dolerių vertės procesorių gamyklas. Negana to, tokiems projektams nereikia mokėti pajam mokesčio, o valstybė suteikia žemes, kur galėtų būti statomos gamyklos ar net padeda įgyvendinti gyvenamųjų kvartalų statybas, kur galėtų apsistoti tokių bendrovių darbuotojai.
Nesunku nuspėti, kad tokiose gamyklose dirbama prie tokių komponentų kūrimą, kurį gali sustabdyti JAV arba jos sąjungininkų vyriausybės. Tarp pagrindinių sričių minima litografija, plokščių gamyba ir elektroninis projektavimas.
