„Hyperloop One“, futuristinė transporto bendrovė, kurianti vamzdžiuose įrengtas linijas, kuriomis keleiviai ir kroviniai iš vieno miesto į kitą keliautų lėktuvo greičiu, nutraukia veiklą, praneša „Bloomberg“. Tokią transporto idėją iškėlė milijardierius Elonas Muskas, o „Hyperloop One“ atstovai ne kartą lankėsi Lietuvoje, mėgindami įtikinti lietuvius šios technologijos privalumais.
 Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Nuo įkūrimo 2014 m. „Hyperloop One“ surinko daugiau nei 450 mln. JAV dolerių investicijų, kaip skelbia „PitchBook“.
Netoli Las Vegaso ji pastatė nedidelę bandymų trasą savo transporto technologijai plėtoti ir kurį laiką vadinosi „Virgin Hyperloop One“ pagal verslininko Richardo Bransono kompanijos „Virgin“ pavadinimą. Jis yra investavęs į minėtą bendrovę.
Vis dėlto praėjusiais metais „Virgin“ pavadinimo neliko, kai startuolis nusprendė sutelkti dėmesį į krovinius, o ne žmones, rašo „Bloomberg“.
Pasak vieno iš „Bloomberg“ šaltinių, bendrovė atleido daugumą darbuotojų ir bando parduoti likusį turtą, įskaitant bandymų trasą ir techniką. 2022 m. pradžioje bendrovėje dirbo daugiau kaip 200 žmonių.
Įmonė taip pat uždarė savo biurą Los Andžele. Likusiems darbuotojams buvo pavesta prižiūrėti turto pardavimą, be to, pranešta, kad jų kontraktai nutrūks gruodžio 31 d.
E.Musko idėja, netapusi realybe
„Hyperloop one“ įsikūrė 2014 m., praėjus metams po to, kai milijardierius „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas išleido vadinamąją „baltąją knygą“, kurioje išdėstė „hyperloop“ technologijos viziją.
„Hyperloop“ kelionės atrodo taip: keleivis įlipa į kapsulę, jos durys užsidaro, ir kapsulė pajuda uždaru vamzdžiu į pasirinktą vietą. Įgavęs reikiamą greitį prietaisas ima levituoti ir dėka elektromagnetinės paties tunelio sąveikos su kapsule bei „kosmoso sąlygas atkartojančio slėgio“ įgauna 1080 km/h greitį, pristatydami idėją aiškino bendrovės atstovai.
Tokia kelionė yra visiškai nežalinga aplinkai ir, priešingai nei kelionės lėktuvu, nereikalauja ilgų paruošimų bei išvyksta kada nori jos keleivis, tuomet teigė bendrovės atstovai. Pats judėjimas organizmui neturėtų būti sunkesnis nei kelionė lėktuvu – „Hyperloop“ kapsulėje galima ir atsistoti, ir vaikščioti.
Nors paties E.Musko kompanijos tokios technologijos vystymu tiesiogiai neužsiėmė, tačiau jis visuomet reiškė tikėjimą ir paramą tokiam kelionės būdui, nes manė, kad jis sukels revoliuciją.
Nuo 2018 iki 2019 m. šalia „SpaceX“ būstinės Kalifornijoje buvo įrengtas prototipinis „hyperloop“ tunelis, kuriame technologijų studentai galėjo varžytis su savo prototipais. Vėliau jis išardytas, o atsiradusi erdvė paskirta kompanijos darbuotojų automobiliams statyti.
„HyperLoop One“ atstovai ne kartą lankėsi ir Lietuvoje
Didelio susidomėjimo tokia technologija sulaukė 2017 m. Tais pačiais metais vykusiame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ kompanijos „Hyperloop One“ vyr. patarėja tarptautiniais klausimais YJ Fischer pirmąkart Lietuvai pristatė „hyperloop“ technologiją.
Tuomet skelbta, kad „Hyperloop One“ jau 2021 m. planuoja atidaryti maršrutus JAV ir Europoje.
„Tai pirmoji tikrai revoliucinga transporto priemonė nuo XX a. pradžios lėktuvo. „Hyperloop One“ – vienintelė kompanija pasaulyje, užsiimanti viskuo nuo mokslo, reikalingo ją įgyvendinant, iki reikalingų saugumo sertifikatų gavimo. Šią liepą Nevadoje, JAV, mes pirmąkart praktiškai išbandėme „Hyperloop“ veikimą ir šiandien technologija yra per vieną žingsnį nuo naudojimo“, – pranešime dėstė YJ Fischer.
Vienas pirmųjų didžiųjų maršrutų, kuriuos Europoje planavo įmonė, esą turėjo būti susijęs būtent su Vilniumi.
„Jūs jau turite Via Baltica. Bet net jei žvelgiame į tris Baltijos šalių sostines žemėlapyje, akivaizdu, kad kelyje Vilnius-Talinas, Ryga yra bereikalingas nusukimas į šoną. Jeigu turėtume liniją tarp Vilniaus ir Talino, tai Rygai tereikia mažo koridoriaus nuo jo nusukti ir laiko sutaupytų visi. Ir čia mes nesitikime sustoti: Vilnius gali būti jungiamas su Varšuva, Varšuva su Berlynu, tada su Kopenhaga, su Stokholmu ir vėl su Talinu. Žemėlapyje matyti, koks ratas, apimantis pusę Europos, gaunasi – nuo jo atsišakos kiti takai ir taip apimsime viską nuo Skandinavijos iki Vokietijos“, – vizija dalinosi „Hyperloop“ patarėja.
Šiame rate kelionės turėtų užtrukti itin neilgai, argumentavo „Hyperloop one“ astovai. Talinas-Berlynas truktų 90 minučių, Talinas-Vilnius 35 min., o Talinas-Ryga vos 18 min., žadėjo kompanija.
Nors tokia idėja Lietuvoje, panašu, niekada neįgijo rimtų kontūrų, apie ją kaip svarstytiną galimybę yra pasisakęs tuometinis Susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Jis žiniasklaidai teigė, kad „Hyperloop“ linija galėtų atsirasti šalia būsimo Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“.
„Technologija yra labai įdomi ir, manau, ji yra perspektyvi. Ji dabar yra bandoma ir per šiuos metus paaiškės testo rezultatai. Buvo pasiūlytas modelis, kad toks naujoviškas geležinkelis, kuris, anot jo kūrėjų, yra pigesnis nei standartinis geležinkelis, galėtų egzistuoti kaip papildoma linija šalia „Rail Balticos“. (...) Sutarėme, kad Lietuva toliau domėsis, bus atliekama studija, kuri parodys, kaip realiai šiame regione toks geležinkelis galėtų egzistuoti, ko reikėtų, kad jis atsirastų“, – 2017 m. balandį po susitikimo su „Hyperloop One“ atstovais sakė R. Masiulis.
