Daugiau kaip 700 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių visoje Lietuvoje nepraleido progos pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) investicijomis e. prekybos sprendimų diegimui ir produktų bei paslaugų vizualizacijoms kurti. Atsiliepdamos į Inovacijų agentūros šių metų birželio pabaigoje paskelbtą 12 mln. vertės kvietimą labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės iš viso pateikė net 751 projektų įgyvendinimo planą. Bendra pateiktų projektų finansavimo privačiomis ir ES lėšomis suma siekia beveik 30 mln. eurų.
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
Vidutinė projektų, kuriais tikimasi diegti e. prekybos sprendimus, vertė siekia beveik 46 tūkst. eurų. Į paslaugų ir produktų konfigūravimo bei vizualizacijos projektus vidutiniškai ketinama investuoti 42 tūkst. eurų.
„Verslo aktyvumas siekiant pritraukti investicijas verslo skaitmeninimui rodo, kad e. prekybos sprendimai Lietuvos įmonėms yra išties reikalingi. Sulaukėme daugiau kaip 750 projektų įgyvendinimo planų iš 50-yje Lietuvos savivaldybių veikiančių įmonių. Džiugu, kad daugiau nei 75 proc. į kvietimą atsiliepusių bendrovių Inovacijų agentūros kvietimu finansavimui siekia pasinaudoti pirmą kartą, o 80 proc. pareiškėjų sudarė labai mažos ir mažos įmonės (MVĮ). Tai reiškia, kad smulkusis verslas siekia pasinaudoti e. prekybos kanalų suteikiamomis galimybėmis, o vis daugiau įmonių verslo plėtrai bando pasitelkti ES investicijas“, – sako Inovacijų agentūros Verslo produktyvumo skyriaus vadovė Sigita Skrebė.
65 proc. visų projektų įgyvendinimo planų pagal kvietimą „MVĮ skaitmeninimas“ pateikė Vakarų ir vidurio Lietuvoje, o 35 proc. – Sostinės regione veikiančios įmonės. Daugiausiai jų užsiima kompiuterių programavimo veikla, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba bei veikla reklamos srityje.
Inovacijų agentūros Pažangos departamento Rinkų plėtros skyriaus e. komercijos srities vadovė Giedrė Rožytė-Jokūbavičienė atskleidžia, kad Lietuvos e. komercijos rinka yra didžiausia Baltijos šalyse. 2022 metais įmonių pardavimai elektroninės komercijos kanalais Lietuvoje sugeneravo 18 proc. Jų pajamų – daugiau nei Latvijoje ir Estijoje. E. komercijos lyderė Airija per metus sugeneruoja apie 33 proc. E. komercija Lietuvoje auga kasmet ir prognozuojama, kad iki 2027 metų pajamos iš prekių ir paslaugų pardavimų internetu išaugs beveik 58 proc.
„Moderni, klientams patogi ir profesionaliai valdoma e. parduotuvė daugeliui verslų šiandien tampa būtinu pardavimų kanalu. Tinkamai plėtojama elektroninė-parduotuvė atveria kelius ne tik vietos, bet ir daug gausesnei užsienio auditorijai, suteikia naują verslo augimo pagreitį ir amortizuoja vietinės ekonomikos turbulencijas. Nors pastaraisiais metais e. prekyba Lietuvoje sparčiai vystėsi, tačiau potencialas šioje srityje vis dar yra didžiulis. ES investicijos gali padėti jį išnaudoti, o tuo pačiu suteikti naują impulsą smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai“, – sako G. Rožytė-Jokūbavičienė.
G. Rožytė-Jokūbavičienė pažymi, kad 77 proc. projektų įgyvendinimo pasiūlymus teikusių įmonių e. prekybos sprendimų iki šiol neturėjo, todėl ES investicijos yra išties svarbia paskata jų kūrimui.
Pagal kvietimą „MVĮ skaitmeninimas“ elektroninės prekybos sprendimams diegti skiriama iki 25 tūkst. eurų. Paslaugų ir produktų konfigūravimui bei vizualizacijai skiriama tokia pati maksimali finansavimo suma. Įgyvendinant abi veiklas skiriama iki 50 tūkst. eurų. Mažiausia vieno projekto finansavimo suma – 10 tūkst. eurų.
Projektai finansuojami 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis.
