Regione auganti hidroelektrinių gamyba lėmė didesnius importo srautus iš Latvijos ir Švedijos. Jie padengė augantį Lietuvos elektros suvartojimą ir mažėjančią vėjo jėgainių gamybą.
Lapkričio 6-12 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 73 proc. nuo 58 Eur / MWh iki 101 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę stebėjome augantį elektros suvartojimą ir kainas, užpraėjusi savaitė išsiskyrė dvejomis šventinėmis dienomis ir mažesniu vartojimu. Tada dėl mažos paklausos ir didelės vėjo generacijos elektros kainos buvo itin mažos. Praėjusią savaitę vėjo generacija Lietuvoje sumažėjo net 41 proc. nuo 73 GWh iki 43 GWh, o suvartojimas išaugo beveik 20 GWh. Įdomu, kad ir susidarius papildomui elektros poreikiui šiluminių elektrinių gamyba Lietuvoje beveik neaugo. Pagrindinė to priežastis buvo auganti hidroelektrinių gamyba regione.
Ypatingai augo Latvijos hidroelektrinių generacija, kuri padidėjo ketvirtadaliu nuo 39 GWh iki 48 GWh. Taip pat daugiau generavo Estijos skalūnus deginančios elektrinės, o dėl šių priežasčių importas iš Latvijos išaugo beveik pusantro karto. Taip pat augo ir hidroelektrinių gamyba Skandinavijoje. Švedijos pietinės zonos kaina, iš kurios importuojame daugiausiai, siekė vos 55 Eur/MWh“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 8 proc. nuo 214 GWh iki 231 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 85 GWh elektros energijos – 26 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 115 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, tačiau jų gamyba mažėjo 41 proc. nuo 73 GWh iki 43 GWh. Taip pat 44 proc. mažėjo saulės elektrinių gamyba, nors jų pagamintas kiekis jau yra nedidelis ir mažėjo nuo 5 GWh iki 3 GWh. Šiluminės elektrinės generavo panašiai, kaip ir prieš savaitę - apie 17 GWh.
O hidroelektrinės gamino 26 proc. daugiau nei praeitą savaitę, jų gamyba augo nuo 12 GWh iki 15 GWh. Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 50 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 20 proc., hidroelektrinės – 18 proc., saulės elektrinės – 3 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 15 proc. nuo 154 GWh iki 176 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 66 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 25 proc. – iš Latvijos ir likę 9 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo per puse nuo 43 GWh iki 21 GWh. 88 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o 12 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 38 proc. Lenkijos kryptimi ir 24 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 98 proc. Lietuvos kryptimi.
